Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“

Lietùvininkų bendrijà „Mažóji Lietuvà“, senųjų krašto gyventojų lietuvininkų organizacija, įkurta 1989 V 27 Klaipėdoje. Tikslas – suburti Mažosios Lietuvos senbuvius, ugdyti jų meilę bei prisirišimą gimtinei, jos žmonėms, protėvių ir tėvų sukurtoms dvasinės, medžiaginės kultūros bei istorinėms vertybėms. Joje daugiausia buvusio Klaipėdos krašto žmonių. Centras Klaipėdoje, skyriai – Šilutėje, Kaune, Vilniuje. Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ vėliava – tradicinė Mažosios Lietuvos trispalvė: žalia–balta–raudona. Steigimo iniciatoriai Eva Labutytė ir Bernardas Aleknavičius. Vadovauja 16 asmenų seimelis, renkamas 3 metams Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ narių susiėjimuose. Pirmininkas: Viktoras Petraitis (1989–1999), Rūta Kėkštaitė-Mačiūnienė (nuo 1999). Sekretorės: Rūta Čigienė, Rasa Banytė-Rowell, Rūta Paplauskienė. Iždininkė R. Mačiūnienė, nuo 1999 – Ieva Biržienė. Garbės nariai: Ansas Lymantas, Vilius Pėteraitis, Jurgis Plonaitis, Fricas Skėrys, Vilius Trumpjonas, Kurtas Vėlius. Fotografas Albinas Stubra. Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ susiėjimai vyksta kasmet, paskutinį gegužės šeštadienį. Dalyvauja lietuvininkai iš visos Lietuvos, atvyksta svečių iš Vokietijos, JAV, Kanados. Pirmąjį susiėjimą 1989 V 27 Klaipėdos mokytojų namuose vedė E. Labutytė ir Tautvydas Brakas. Išrinktas seimelis ir jo pirmininkas V. Petraitis. Antrą dieną aplankytas Rambynas, Šilutėje Lietuvininkų gatvėje atidengta memorialinė lenta lietuvininkams. Per kitus susiėjimus dalyvauta atidarant Klaipėdos dramos teatrą, iškilmingose pamaldose Vanagų bažnyčioje (minint jos 90 metų sukaktį), kraštiečio Archibaldo Bajorato ir tarptautinio ekslibrisų konkurso Šilutei – 480 metų parodų atidarymo ceremonijoje, laivu plaukta į Juodkrantę, Nidą ir Rusnę, dalyvauta pamaldose Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje. Susiėjimai vyko Rambyne, Katyčiuose, Kuršių nerijoje, Plikiuose, Agluonėnuose, Karklininkuose, Šilutėje (per 490-ąjį miesto jubiliejų). Į devintąjį susiėjimą, vykusį Martyno Liudviko Rėzos gimtinėje Karvaičiuose, pakviesti svečiai – Ostsee Akademie vadovai. XIV susiėjimas sutapo su Klaipėdos 750 metų jubiliejumi. Jį pradėjo folklorinių ansamblių Vorusnėlė ir Alka spektaklis Jau saulelė... (pagal Kristijono Donelaičio poemą „Metai“; režisierė Dalia Kiseliūnaitė). 1990 VIII 18 Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ priėmė deklaraciją dėl Klaipėdos krašto lietuvininkų pilietinių teisių atkūrimo. Kasmet, minint Tilžės akto pasirašymo dieną (1918 XI 30), kartu su Klaipėdos apskrities viešąja Ievos Simonaitytės biblioteka ir Klaipėdos universiteto Baltistikos centru bei Baltų kalbotyros ir etnologijos katedra Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ rengia mokslines konferencijas, skirtas Mažosios Lietuvos istorijai, etnografijai, kalbai. Konferencijų temos: Mažoji Lietuva ir lietuvininkai amžių būvyje (1989), Lietuvininkų kalba (1990), Mažosios Lietuvos tautosaka (1991), Mažosios Lietuvos etnografija (1992), Mažosios Lietuvos istorija ir etnografija (1993), Mažosios Lietuvos kalba ir kultūra (1994), Senieji Didžiosios ir Mažosios Lietuvos ryšiai (1995), M. Mažvydas. Pirmoji lietuviška knyga (1996); Jūrės marės lietuvininkų gyvenime (1997), Mūsų išeiviai (1998), Lietuvininkai ir lietuviai. Etninė kultūra (skirta Pilypo Ruigio 250-osioms mirties metinėms, 1999), Lietuvininkai ir lietuviai. Etninė kultūra (skirta Adalberto Bezzenbergerio 150-osioms gimimo metinėms bei lituanistinių studijų Klaipėdoje 30-mečiui, 2001); Lietuvininkai ir lietuviai. Etninė kultūra (skirta Jonui Bretkūnui paminėti, 2002). Nuo 1989 Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ sodina atminimo medelius: 100 uosių prie Trinyčių tvenkinio Klaipėdoje, buvusiose miesto kapinėse prie Augustės Zauniūtės kapo, ąžuolus – Agluonėnuose, Saugose. Grupė Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ narių 1991 aplankė krašto išeivius Vokietijoje. Bendrijos rūpesčiu į krašto kapines perkelti Vydūno (1991), Erdmono Simonaičio (1991), Martyno Jankaus (1993), Viliaus Gaigalaičio (1994) palaikai. Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ globoja Bitėnų-Rambyno kapinaites (kartu su Vydūno draugija), Lūžų (prie Jakų), Vėveriškių–Gvildžių ir kitas kapines. Mažosios Lietuvos paveldui išsaugoti daug dirba Marija ir Martynas Purvinai. Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ pastangomis Klaipėdoje Liepų gatvėje įrengta žymaus visuomenės veikėjo Endriaus Rėžulaičio atminimo lenta. Kartu su Mažosios Lietuvos kraštotyros draugija ir Savanorių kūrėjų sąjunga sutvarkytas Jurgio Lėbarto kapas. Nuo 1992 gegužės rengiamos vaikų ir jaunimo chorų Giesmių giesmelių šventės (vadovė D. Kiseliūnaitė). Nuo 1994 minima Klaipėdos krašto gyventojų (žuvusių 1944 X 9 kelyje Klaipėda–Šilutė–Tilžė nuo rusų tankų) atminimo diena. Kiti kasmetiniai tradiciniai renginiai: kapinių šventė gegužės pradžioje Bitėnų–Rambyno kapinėse; K. Donelaičiui atminti skirta rugsėjo pradžios malda ir giesmės Tolminkiemyje ir jo gimimo metinių minėjimas prie paminklo Klaipėdoje sausio 1 dieną 12 valandą. 1923 I 15 sukilimo minėjimas kartu su miesto visuomene, E. Simonaičio kapo lankymas; atgaivinta šiupinio šventė. Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ organizuoja pažintines ekskursijas po Mažąją Lietuvą: į J. Bretkūno, M. Mažvydo vietas; į dailininkės Lidijos Meškaitytės tėviškę Antšvenčių kaime, jos kūrinių parodą Jurbarke ir kapą Smalininkuose. 1990 IX 9 dalyvavo Jono Bretkūno Biblijos 400 metų jubiliejui skirtose ekumeninėse pamaldose Tolminkiemyje. Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ būstinėje kas antrą antradienį vakarais skaitomos paskaitos ir diskutuojama apie šio krašto kultūros veikėjus, organizacijas: Salį-Šemerį Šmerauską (dr. M. Šidlauskas), Jagomastų šeimą (K. Budginas, R. Mačiūnienė), Viktorą Gailių – paskutinį Klaipėdos gubernatorių (S. Žulpa), Martą Raišukytę (A. Kenešis), „Santara“ – tautinė lietuvių jaunimo organizacija (D. Kšanienė) ir kiti. Čia pristatomos knygos apie Mažąją Lietuvą: Birutės Baltrušaitytės knyga Mažosios Lietuvos moterys, Editos Barauskienės knyga Vyžeikių karalienė, Kosto Kauko Rausvos pamarių rasos, Ullos Lachauer Rojaus kelias ir kitos. Organizuojami susitikimai su Mažosios Lietuvos išeivija: Mažosios Lietuvos fondo valdybos pirmininku Gyčiu Martynu Šernu ir jo žmona Edita, Mažosios Lietuvos fondo valdybos nare Ieva Adomavičiene (2002 apdovanota Gedimino ordino riterio kryžiumi už nuopelnus Lietuvai). Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ dalyvavo Klaipėdos įkūrimo 750-ųjų metinių šventiniuose renginiuose (2002 VIII 1). Iškilmingame susirinkime sveikinimo kalbą pasakė Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ seimelio pirmininkė R. Mačiūnienė. Tada miesto savivaldybei įteikta Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ dovana – dailininkės E. Labutytės grafikos darbas, autorės apibūdintas kaip: Atmintis – baltų simbolis – krikštas, skirtas Klaipėdai ir visiems lietuvininkams atminti. Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ nariai rengia Mažosios Lietuvos enciklopediją (vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Martynas Purvinas, atsakingasis sekretorius Vytautas Gocentas, skyrių vedėjai Albertas Juška, Eva Labutytė ir kiti). Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ bendradarbiauja su Vydūno draugija, Klaipėdos universitetu. Bendriją remia Čikagos Mažosios Lietuvos lietuvių draugija, Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros skyrius, pavieniai aukotojai (Vilius Trumpjonas ir kiti).

Rūta Mačiūnienė

Rūta Paplauskienė

L: Gocentas V. Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ // Lietuvininkų kraštas. K., 1995; Petraitis V. Padie, Daus! // Keleivis. 1992, nr. 2.

Iliustracija: Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ ženklas, 1989

Iliustracija: Per Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ I susiėjimą pagerbti Klaipėdos krašto 1923-iųjų sukilimo žuvusieji, 1989

Iliustracija: XI susiėjimas Agluonėnuose: kunigas Liudvikas Fetingis, Rūta Mačiūnienė, Viktoras Petraitis, Eva Labutytė, Audronė Kaukienė, Lidija Aušrienė, 1999

Iliustracija: Agluoniškė lietuvininkė Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro direktorė dr. Silva Pocytė per XII susiėjimą Karklininkuose, 2000

Iliustracija: Dr. Martynas Purvinas per IV susiėjimą Nidoje, 1992

Iliustracija: Lietuvininkų delegacija Vokietijoje prie Erdmono Simonaičio kapo: Albinas Stubra, vairuotojas, Eva Labutytė, Viktoras Petraitis, kunigas Kurtas Moras, kunigas Fricas Skėrys, Vytautas Gocentas, Anna(?) Kėkštaitė, Rūta Purvinaitė, 1991

Iliustracija: Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ seimelio pirmininkas Viktoras Petraitis su ilgaamže Georgina Endzinaite-Radavičiene per IX susiejimą Preiloje, 1997

Iliustracija: Lietuvininkų gatvės Šilutėje atidarymas: Jurgis Plonaitis, architektas Arvedas Kybrancas, dailininkė Eva Labutytė ir kiti, 1989

Iliustracija: Po 50 metų Jurgis Aušra vėl uždega Rambyno aukurą, 1993

Iliustracija: Dailininkas Archibaldas Bajoratas su žmona po personalinės parodos Šilutėje, 1991 / Iš MLEA

Iliustracija: Atidengta Prūsų Lietuvos Tarybos generalinio sekretoriaus Endriaus Rėžulaičio memorialinė lenta Klaipėdoje: Rūta Mačiūnienė, Alfrieda ir Tautvydas Rėžulaičiai, mero atstovė Audra Daujotienė ir Eimantas Vitkus, 2001

Iliustracija: „Vorusnėlė“ po koncerto, skirto XIV susiėjimui Klaipėdoje, 2002

Iliustracija: Profesorius daktaras Vilius Pėteraitis per lietuvininkų VII susiėjimą Klaipėdoje, 1995

Iliustracija: IV susiėjimas Nidoje, 1992

Iliustracija: VI susiėjimas Katyčiuose. Krikštas atstatytoje bažnyčioje. Meldžiasi Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Jonas Kalvanas (vyresnysis), 1994

Iliustracija: III susiėjimas Klaipėdoje, 1991

Iliustracija: Klaipėdos universiteto ir lietuvininkų bendrijos tradicinėje konferencijoje: KU rektorius profesorius habilituotas dr. Vladas Žulkus ir etnologas docentas dr. Libertas Klimka

Iliustracija: Vyskupas Jonas Kalvanas (jaunesnysis), 2002

Iliustracija: Lietuvininkų bendrijos XV susiėjimas Kintuose: Eva ir Albertas Bukoliai, 2003

Iliustracija: Lietuvininkų bendrijos XV susiėjimas Kintuose: Ieva Jankutė, 2003

Iliustracija: Kvietimas į lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ pirmąjį susiėjimą Klaipėdoje, 1989 / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio