Martynas Purvinas
Pùrvinas Martynas (3) 1947 XII 13Kaune, Mažosios Lietuvos kultūros paveldo tyrėjas, Mažosios Lietuvos enciklopedijos (MLE) rengėjas, senųjų kaimų, urbanistikos ir kraštovaizdžio tyrėjas, architektas. Eriko Purvino sūnus. Baigęs Kauno vidurinę dailės mokyklą, nuo 1965 studijavo Kauno politechnikos instituto Statybos fakultete. Nuo 1971 Vilniaus inžinerinio statybos instituto (VISI) Architektūros fakulteto aspirantas, dėstytojas. Apgynė disertaciją apie gamtos grožio vertinimą (1980), doc. (1983). Pasipriešinęs sovietinių veikėjų savivalei 1987 turėjo palikti VISI kaip nesovietinis dėstytojas. Nuo 1987 pabaigos Architektūros ir statybos instituto Kaune (LSAMTI, SAI, KTU, ASI) mokslinis darbuotojas. Nuo 1972 tiria Lietuvos senuosius kaimus, parengė tūkstančius puslapių jų mokslinių aprašymų. Nuo 1980 sistemingai tiria Mažosios Lietuvos kultūros paveldą, padarė apie 60 000 senųjų objektų nuotraukų Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštuose, saugomų savo fotoarchyve, aprašė tūkstančius senųjų pastatų, šimtus gyvenviečių. Sukaupė kelis tūkstančius leidinių bei jų kopijų apie Mažąją Lietuvą ir Rytprūsius. Pėsčiomis ar dviračiu apkeliavo Mažosios Lietuvos daugelį vietovių Klaipėdos ir Karaliaučiaus kraštuose, nuosekliai fiksuodamas visas praeities liekanas. Nuo 1989 atsiradus galimybėms skelbia savo tyrimų rezultatus straipsniuose ir konferencijų pranešimuose įvairiose šalyse. Dalis jo parengtos Mažosios Lietuvos tyrimo medžiagos perduota įvairioms institucijoms Lietuvoje ir užsienyje. 1996 viduryje su Viliumi Pėteraičiu ir kitais pradėjo MLE rengimą. Subūrė MLE rengėjų grupę ir jai vadovauja. Nuo 1997 gegužės MLE vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, nuo 2001 pradžios ir MLE grupės vedėjas Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto, MLE įvairių skyrių vedėjas, nuo 2006 vasario – MLE vyriausiasis redaktorius. Rengia medžiagą MLE straipsnius, vadovauja mokslinių redaktorių darbui, rengia galutinį MLE variantą. MLE II–III t. pats suredagavo apie 2000 straipsnių, parengė kelis šimtus redakcinių straipsnių, šimtus iliustracijų bei savo autorinių straipsnių. Rėmė MLE leidybą dirbdamas neatlygintinai ar už dalį atlyginimo. Nuo 1997 su žmona Marija Purviniene renka medžiagą MLE straipsniams Vokietijos archyvuose. Paskelbė apie 2200 mokslinių ir publicistinių straipsnių apie Mažosios Lietuvos kultūros paveldą, jo naikinimą po 1945, gyvenviečių urbanistinę raidą, krašto ir Didžiosios Lietuvos sovietizacijos mechanizmus. Pirmasis Lietuvoje apibūdino Mažosios Lietuvos nuostolių (po 1944) mastą, netekčių pobūdį. Persekiotas už žinių apie krašto naikinimą skelbimą. Išleido knygas: Gamtinės aplinkos estetinis vertinimas architektūriniame projektavime (rusų kalba, 1982), Būdingi tradicinės architektūros pavyzdžiai Nemuno deltos regioniniame parke (1999), Minija ir Karklė. Pamario paveldo kaimai ir jų aplinka (su R. Povilansku ir A. Urbiu, 2003), Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai (su M. Purviniene; 2 knygos, 2010–2014), Mažosios Lietuvos kaimų istorinė raida (2013), Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais (2015) . Svarbiausios paskelbtos studijos: Rusnė: gyvenvietės ir senieji pastatai pokario metais (1992), Senieji Klaipėdos krašto pastatai (1992), Skalvių žemės centras – Rambynas: praeitis ir dabartis (1993), Pietinių Kuršmarių žvejų kaimai – etninės kultūros fenomenas (1994), Klaipėdos krašto architektūros paveldo tyrimai (1995). Klaipėdos krašto urbanistinės vertybės (su M. Purviniene, 1995), Gilijos kaimo architektūros bruožai (1995), Mažosios Lietuvos etnocidas kaip kultūrinis ir kultūrologinis fenomenas (1996), 13 straipsnių ciklas Mažosios Lietuvos paveldas (1997–1999), Mažosios Lietuvos bažnyčių pastatų naikinimas sovietmečiu (su M. Purviniene, 1999). Senųjų kapinių Lauksargių–Bitėnų ruože kultūrologiniai tyrimai (su M. Purviniene, 2000), Pievininkų kaimai Nemuno deltoje (2001), Lauksargiai – pasienio ir tranzito gyvenvietė (2002), Medinė architektūra Klaipėdos krašte (su M. Purviniene, 2002), Istoriniai miestai Nemuno žemupyje (2003), Klaipėdos krašto bažnyčių tinklo susiklostymas ir jo likimas po 1944 metų (su M. Purviniene, 2003), Klaipėdos krašto kapinių naikinimas po 1944 m. – desakralizacijos politiniai, ideologiniai, socialiniai, psichologiniai ir kiti aspektai (2003), Šereitlaukio (Šereiklaukio) dvaro raidos bruožai (2004), Žemaitijos ir Klaipėdos krašto senųjų kaimų struktūra (2005), Klaipėdos krašto žydai ir jų kultūros paveldas (su M. Purviniene, 2005), Ventės–Kintų apylinkių urbanistinė raida (2005), Priekulės urbanistinė raida (2005), Pelkininkų kaimai ir kolonijos Šilutės apylinkėse: tradicinės gyvensenos bruožai ir gyvenviečių raida (2006). Su kitais rengė Nemuno deltos ir Rambyno regioninių parkų projektus (parengė kultūros paveldo vertinimus), Rusnės ir Priekulės istorinių dalių projektus, Šereitlaukio apylinkių tyrimus. Su M. Purviniene projektavo atminimo ženklus įvairiose krašto vietovėse, parengė Mažosios Lietuvos panteono Bitėnų-Rambyno kapinėse projektus, projektavo antkapius Vydūnui, Martynui Jankui ir kitiems Mažosios Lietuvos žmonėms, parengė Vilkyškių kapinių sutvarkymo projektą. Klubo „Budys“ narys, Vydūno draugijos garbės narys. Lietuvininkų bendrijos Mažoji Lietuva seimelio ilgametis narys, 2004 iš jo pasitraukė, protestuodamas prieš bendrijos vadovių netinkamą veiklą. Apdovanotas Dr. Vydūno premija (už rankraštį Mažosios Lietuvos kaimai ir sodybos, 1998 Kanadoje), Sidabrinės nendrės premija už Šilutės rajono kultūros paveldo tyrimus (1996), M. Jankaus kultūros paveldo premija už Mažosios Lietuvos tyrimus (2006, visos – su M. Purviniene), apdovanotas už MLE rengimą.
Iliustracija: Martynas Purvinas, 2001
Iliustracija: Martyno Purvino knygos „Būdingi tradicinės architektūros pavyzdžiai Nemuno deltos regioniniame parke“ viršelis, 1999
Iliustracija: Martynas Purvinas ir Marija Purvinienė namie, 2006
Iliustracija: Martyno Jankaus kultūros paveldo premijos įteikimo proga: Martynas Purvinas su folkloro ansamblio „Verdainė“ dalyvėmis
Iliustracija: Po dr. Vydūno premijos įteikimo Kanadoje: pirmas – Vilius Pėteraitis, trečia – Marija Purvinienė, penkta – Ieva Pėteraitytė-Andruškevičienė ir Martynas Purvinas, 1998 / Iš Martyno Purvino rinkinio
Iliustracija: Prie Bitėnų–Rambyno kapinaičių vartų Marija Purvinienė (pirma) ir Martynas Purvinas (trečias) su savo dukterėčia Neringa ir žentu Nerijumi Norkūnais, 2003
Iliustracija: Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ X susiėjimas Agluonėnuose: kunigas Liudvikas Fetingis, Rūta Mačiūnienė, Viktoras Petraitis, Eva Labutytė, Martynas Purvinas, Vytautas Gocentas ir Lydija Aušrienė
Iliustracija: Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto (MELI) direktoriaus pavaduotoja ekonomikai Aldona Stanelienė, Zigmas Zinkevičius, Mažosios Lietuvos fondo valdybos pirmininkas Jurgis Arvydas Anysas, Martynas Purvinas ir MELI direktorius Rimantas Kareckas, 2001
Iliustracija: MLE rengėjai ir talkininkai ant Rambyno kalno: Martyno Jankaus muziejaus direktorė Liuda Burzdžiuvienė, Gintas Reisgys, Martynas Purvinas, Birutė Žemgulienė, Algirdas Matulevičius, Aliutė Zimanienė, Kazimieras Žemgulys, Vydūno draugijos pirmininkas Vaclovas Bagdonavičius ir Virginija Budrikienė, 2006