Erikas Purvinas

Pùrvinas Erikas (1908 XII 14 Klaipėdoje 1999 VIII 17 Kaune), botanikas, pelkėtyrininkas, pedagogas, buriuotojas, visuomenės veikėjas. Mažosios Lietuvos enciklopedijos autorius ir talkininkas. Dr. (1946), docentas (1946). Tėvas Martynas Purvinas (1). Baigęs Klaipėdos Senamiesčio berniukų mokyklą, dar mokėsi Lietuvių gimnazijoje (šią baigė su pirmąja laida). Kaip mokinių kraštotyrininkų-aušrininkų draugijos narys rinko žinias apie lietuvininkų gyvenseną ir papročius. 1928 įstojo į Kauno valstybinio universiteto Technikos fakultetą, bet nepatrauklių studijų nebaigė. 1929 Karaliaučiaus universitete pradėjo studijuoti gamtos mokslus, vėliau perėjo į pigesnį Lietuvos universiteto Kaune Matematikos ir gamtos fakulteto biologijos skyrių. Vasaromis tyrė Kuršių nerijos augaliją, pelkes. 1931–1934 Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) studentų korporacijos „Mažoji Lietuva“ pirmininkas. Nuo vaikystės plaukiojo, buriavo. Klaipėdos jūrų skautų organizacijos „Budys“ narys, su laivu „Budys“ lankėsi įvairiose šalyse. Pasižymėjo buriavimo varžybose. 1936 baigęs VDU, grįžo į Klaipėdą, kur mokytojavo Vytauto Didžiojo gimnazijoje ir Prekybos institute. Su Viliumi Gaigalaičiu dirbo krikščioniškoje Jaunųjų „Sandoroje“ su lietuvių jaunimu. Rinko Klaipėdos krašto augalų lietuviškus pavadinimus, juos pateikė Lietuvos botanikos žodynui (1938). 1939 III 23 naciams užėmus Klaipėdą jį su kitais mokytojais įsiveržę rudmarškiniai iš gimnazijos išmetė į gatvę. Kartu su lietuvių gimnazija persikėlė į Palangą, optavo Lietuvos pilietybę (dar skaitykite optacija). 1939 rudenį jį, kaip jau pasižymėjusį augalijos tyrėją, pakvietė dirbti į Lietuvos žemės ūkio akademiją Dotnuvoje, kur dėstė iki gilios senatvės. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje, kai visa giminė pasitraukė į Vakarus, Erikas Purvinas pasiliko Didžiojoje Lietuvoje, kur buvo sukūręs šeimą. Pokariu apsistojo Kaune, bendravo su ten atsidūrusiais keliais lietuvininkais (Endrius Bajoras, Lidija Bajoraitė, Vilius Ašmys ir kiti). Kaip ir dauguma kitų mažlietuvių sovietinės okupacijos dešimtmečiais persekiotas dėl savo kilmės, negalėjo palaikyti ryšių su pasitraukusiais į Vakarus giminėmis, kuriuos galėjo pamatyti tik po 1990. Paskelbė mokslinių straipsnių, knygų apie Lietuvos augaliją ir pelkes, po 1990 – atsiminimų ir žinių apie Mažąją Lietuvą (pvz., Mažosios Lietuvos pelkių etnografiniai bruožai ir pavadinimai, 1995). Su kitais pasirašė Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ pirmuosius dokumentus, po 1989–1990 dalyvavo įvairiuose renginiuose apie Mažąją Lietuvą. Aptiko retų augalų (dar skaitykite astras trispalvis). Pats ir su kitais parengė apie 40 straipsnių Mažosios Lietuvos enciklopedijos I–III tomams.

Martynas Purvinas

Iliustracija: Erikas Purvinas, 1988

Iliustracija: Vytauto Didžiojo universiteto studentų korporacijos „Mažoji Lietuva“ grupė: antras – Erikas Purvinas, trečias – Vilius Dovilas, ketvirtas – Pričkus Buntinas, 1928 / Iš Eriko Purvino šeimos albumo

Iliustracija: Birutė Purvinienė, 1997

Iliustracija: Erikas Purvinas pamaryje, apie 1980

Iliustracija: Erikas Purvinas svečiuose pas Lydiją Bajoraitę, 1988

Iliustracija: Erikas Purvinas su savo vaikais Martynu ir Rūta, 1989