buriavimas

buriãvimas jūrinėse valstybėse laikomas karališkuoju sportu. Lenktyniaujama burlaiviais ir jachtomis (olandiškai yacht – burlaivis). Paprastai buriavimą globoja pirmieji šalies asmenys – karaliai, prezidentai, nes šis sportas padeda parengti patyrusius jūrininkus šalies karo laivynui. Mažojoje Lietuvoje buriavimo tradicijos XIX a. atėjo iš Didžiosios Britanijos. Klaipėdos anglų bendruomenės pirklys Johnas Masonas (miręs 1896) pradėjo buriuoti su jachta Kibitz. 1863 R. Warneris su jachta Möwe [Žuvėdra] dalyvavo Karaliaučiaus regatoje, 1869 Piliavos regatoje jis laimėjo trečiąją vietą. Pirmoji regata Mažojoje Lietuvoje įvyko apie 1865 Kuršių mariose, ties Juodkrante. 14 dalyvių 1884 VIII 1 įsteigė Klaipėdos buriuotojų draugiją Memeler Segel-Verein (MSV). Pradininkais buvo J. Masonas, H. Skougardas, R. Lankovskis ir kiti. 1897 MSV jau priklausė 81 narys ir 7 jauniai (50 narių buvo vietiniai, kiti – iš Rusnės, Juodkrantės, Tilžės ir kitur). Draugijos laivyną papildė jachtos Scheineding ir Victoria, kurios dalyvavo Dancigo, Piliavos, Liepojos ir Rygos regatose. 1888 susikūrus Vokietijos buriuotojų sąjungai, buvo įsteigta Kaizerio Wilhelmo II taurė, kurią du kartus laimėjo MSV. 1909 MSV Anglijoje įsigijo dvistiebę jachtą Sturmvogel, kelerius metus iš eilės laimėdavusią Kaizerio taurę. MSV vimpelas buvo žalias–baltas–raudonas (Mažosios Lietuvos spalvų). Jis laikytas vienu žymiausių Vokietijos buriuotojų sąjungoje. 1923 prancūzams pasitraukus iš Klaipėdos, MSV jachtose buvo iškeltos lietuviškos trispalvės. Lietuvai atgavus Klaipėdą, buriuotojams atsivėrė ne tik Kuršių marios, bet ir Baltijos jūra. Pradėtas vystyti lietuviškas buriavimo sportas. 1926 Klaipėdos jūrų skautai su Moterų tautiniam laivynui remti draugijos parama įsigijo jachtą „Budys“, su kuria aplankė Latviją, Vokietiją, Švediją ir Daniją. Jūrų skautams – budžiams vadovavo Martynas Brakas, K. Plonaitis. 1926 susikūrė Lietuvos jachtklubo Klaipėdos skyrius, kurio nariais buvo uosto tarnautojai. Pirmuoju komodoru tapo kapitonas L. Stulpinas. Po kelerių metų skyrius pasivadino Klaipėdos jachtklubu. 1929–1930 rengti mokomieji buriuotojų kursai. Jachtklubo nariai įsigijo nuosavų jachtų (V. Didžys – Rūtą, E. Barstaitis – Argus ir kitas). 1933 susikūrė Lietuvos buriuotojų sąjunga, tuojau tapusi tarptautinės buriuotojų organizacijos IYRU nare. Įsigyta lenktyninė jachta Žalčių karalienė (Eglė Žalčių karalienė), o jachta Gulbė pasiekė Londoną. Jūrų skautai įsigijo jachtas Baltoji lelija, Kastytis, Gražina, jūros šauliai – Šaulys (didžiausią Lietuvoje). Lietuvos buriuotojai aktyviai dalyvauja tarptautinėse regatose, vis toliau nuplaukia jūromis. 1936 Klaipėdoje įsteigta Buriavimo mokykla, kuriai vadovavo kapitonai Juozas Andžejauskas, Bernardas Buntinas ir R. Vilčinskas, o buriavimo meno mokėsi Jūros korporacijos studentai iš Kauno. 1935 Lietuvos buriuotojų jachtos dalyvavo Gotlando regatoje, o 1937 šioje regatoje Pričkaus Buntino vadovaujama Žalčių karalienė iškovojo pirmąją vietą. Jachtų kapitonais buvo V. Barstaitis, M. Jogutis, J. ir M. Preikšai bei kiti. 1938 tarptautinėje regatoje Klaipėdoje dalyvavo įvairių Baltijos valstybių ir 9 lietuvių jachtos. Tada Lietuvos tautinėje olimpiadoje jachta Nijolė (kapitonas A. Dėckys) laimėjo sidabro medalį. Nepriklausomos Lietuvos jūrinis buriavimas nutrūko 1939 po nacių įsiveržimo. Dalį jachtų pavyko nuplukdyti į Šventosios uostą. 1939 iš ten paskutinį kartą Nepriklausomos Lietuvos jachtos plaukė į Švediją. Po Antrojo pasaulinio karo Klaipėdoje atkurtas jachtklubas, bet tik nuo 1967 – jūrinis buriavimas, labai varžytas sovietų okupacinio režimo. Kai kuriems Lietuvos buriuotojams pavyko išplaukti į Baltijos uostus, pasiekti Šiaurės jūrą. Lietuva (kapitonas Osvaldas Kubiliūnas), Nerija (kapitonas Algimantas Zaviša) kreiserinių jachtų varžybose Baltijos jūroje laimėjo pagrindinius prizus. 1973 Klaipėdoje rekonstruojamas ir plečiamas jachtklubas. 1982 Rytų Vokietijos regatoje Žalčių karalienė ir Audra laimėjo pirmąsias vietas. 1989, po Nepriklausomybės atkūrimo, trys jachtos Lietuva (kapitonai O. Kubiliūnas ir A. Kudzevičius), Audra (kapitonai J. Miniotas ir A. Kazakevičius) ir Dailė (kapitonas Ž. Drėma) iš Klaipėdos perplaukė Atlanto vandenyną, aplankė Ameriką ir grįžo atgal. Lietuvos buriuotojas J.vLymantas su jachta Audra apiplaukė grėsmingąjį Pietų Amerikos Horno ragą, Lietuva (kapitonas S. Kudzevičius), vėliau Laisvė (kapitonas J. Miniotas) – visą pasaulį.

Leonardas Poviliūnas

Kostas Frankas

Bronys Stundžia

Iliustracija: Jachta „Rūta“, 1936 / Iš Eriko Purvino albumo

Iliustracija: Žvejų laivai Aismarėse, iki 1944 / Iš E. Guttzeit knygos „Ostpreussen in 1440 Bildern“. Leer, 1984

Iliustracija: Juodkrantės žvejai, iki 1944 / Iš E. Guttzeit knygos „Ostpreussen in 1440 Bildern“. Leer, 1984

Iliustracija: Suomių burlaivis „Olivebank“, kuriame plaukiojimo praktiką atliko lietuvių grupė / Iš Vytauto Gocento rinkinio