Pratarmė

PRATARMĖ

Mažosios Lietuvos enciklopedijos (MLE) rengimo ir leidimo mintis buvo keliama išeivijoje vos tik Mažosios Lietuvos lietuviams atvykus į Kanadą ir JAV, Mažosios Lietuvos bičiulių draugijos (MLBD) auksinėmis veiklos dienomis.

Sumanymas vėl buvo iškeltas ir priimtas Mažosios Lietuvos fondo (MLF) suvažiavime 1995 m. rugsėjo 2 d. Čikagoje. Po MLF dešimties metų veiklos ir dešimties knygų išleidimo MLE idėja buvo pribrendusi, todėl MLF valdyba nedelsdama ėmėsi vykdyti priimtą nutarimą. Buvo sudaryta Parengiamoji MLE redakcinė valdyba, į kurią įėjo aktyvieji Mažosios Lietuvos fondo nariai: iš Čikagos – W. Bendikas, R. Buntinas, I. Laisvėnaitė, J. Lampsatis; iš Montrealio – I. Pėteraitytė-Andruškevičienė, H. Lapinienė, V. Pėteraitis; iš Toronto – A. Paulaitis, I. Šernaitė-Meiklejohn, R. Žviliūtė-Jocienė. Jų dėka sukaupta apie 20 tomų Mažosios Lietuvos enciklopedijai tinkamos archyvinės medžiagos, kuri pasirodė būtina tikslesniam ir pilnesniam enciklopedijos parengimui.

Parengiamosios Mažosios Lietuvos enciklopedijos redakcinės valdybos ir Mažosios Lietuvos fondo pirmininkas V. Pėteraitis kreipėsi į išeivių ir Lietuvos mokslininkus, įvairių sričių specialistus, kviesdamas juos įsitraukti į MLE rengimo darbus. Atsiliepimai buvo džiuginantys. Visas būrys Mažosios Lietuvos krašto ir kultūros žinovų sutiko prisidėti straipsniais, patarimais, redagavimu.

1996 m. birželio 10 d. Vilniuje, Kraštotyros draugijos patalpose, įvyko pirmasis Mažosios Lietuvos enciklopedijos rengimo ir leidimo pasitarimas, kuriame dalyvavo 35 vilniečiai; birželio 16 d. Klaipėdoje, Klaipėdos universiteto rektorate, pasitarime dalyvavo 25 klaipėdiečiai ir šilutiškiai. Pasitarimuose, dalyvaujant Lietuvos mokslų akademijos nariams, Klaipėdos ir Vilniaus universitetų profesoriams, docentams, dėstytojams, tyrinėtojams ir kitiems Mažosios Lietuvos darbuotojams, išryškėjo pagrindiniai MLE bruožai: apimtis, struktūra, metodika.

MLE sudarys keletas tomų, kuriuose numatoma išspausdinti apie 9000 straipsnių ir keletą tūkstančių iliustracijų (žemėlapių, schemų, nuotraukų).

Enciklopedija aprėpia istorinę Mažąją Lietuvą – nuo Klaipėdos šiaurėje iki Geldapės pietuose, nuo Labguvos vakaruose iki Lietuvos sienos rytuose, t. y. istorines Nadruvos, Skalvos ir Pilsoto žemes, kurias Mažosios Lietuvos Taryba 1919 Versalio taikos konferencijos metu reikalavo priskirti prie Lietuvos. Liečiamos ir gretimos sritys, kuriose lietuvininkai gyveno tik salomis, nekompaktiškai, t. y. Prūsos šiaurės vakarinė dalis, vadinamoji Tvanksta, į kurią įeina visa Semba ir Notanga bei šiaurinės Bartos ir Varmės dalys.

Mažosios Lietuvos enciklopedija yra originali ir populiari abėcėline tvarka parašyta regioninė universalioji enciklopedija, skiriama visiems skaitytojams, kurie išeivijoje ir Lietuvoje domisi Mažąja Lietuva, ypač akademiniam jaunimui. Ji yra nykstančių ar jau išnykusių mažlietuvių ir jų bičiulių dovana Lietuvai, grįžtančiai į Vakarų Europos mąstysenos, kultūros ir politikos orbitą.

Išskirtinė šio leidinio svarba – tai galimybė įamžinti nykstantį ar jau prarastą lietuvininkų, prūsų ir kuršių kultūros paveldą, turintį neįkainojamą vertę ne tik lietuvių ar kitų baltų, bet ir visos Europos kultūrai.

Šioje enciklopedijoje pirmenybė teikiama tam, kas lietuviška, prūsiška, kuršiška, baltiška. Iškeliami Mažosios Lietuvos ir Tvankstos gyventojų autentiški ir išskirtiniai bruožai, jų ypatumai ir savitumas.

Su pagarba ir meile joje pateikiama Mažosios Lietuvos ir Tvankstos istorija, proistorė, kultūra, kalba ir tarmės, religinė ir grožinė literatūra, liaudies ir dailusis menas, kaimo ir miesto architektūra, muzika ir teatras, kultūros ir visuomenės veikėjai, draugijos, žmonės ir kraštas su savo upėmis, ežerais, kalnais ir kalneliais, lietuvininkų kartomis, gyvenvietėmis ir parapijomis, atmintinais lietuvininkų telkiniais, kuriuose reiškėsi kultūros darbuotojai, visuomenės veikėjai, mokytojai, kunigai ir sakytojai. MLE paminimi ir tie rytprūsiečiai vokiečiai, kurie įnešė savo indėlį į Mažosios Lietuvos kultūrą bei krašto gerovę. Su skausmu prisimename germanizaciją, pokario Kaliningrado srities veikėjus, krašto niokotojus ir žmonių naikintojus, jų vykdytą ir vykdomą Mažosios Lietuvos kolonizaciją bei rusifikaciją.

Šis mokslinis informacinis leidinys remiasi išeivijos sukaupta archyvine Mažosios Lietuvos fondo medžiaga, Mažosios Lietuvos enciklopedijos talkininkų surinktais ir patikrintais duomenimis.

Tai pirmoji tokio pobūdžio enciklopedija lietuvių kultūros istorijoje, nes ji pateikia tik su Mažąja Lietuva ir Tvanksta susijusius straipsnius ir viename puslapyje talpina išeivių bei Lietuvos specialistų skirtingos gyvensenos sąlygotus žodžius. Tuo leidinys dar vertingesnis ir ilgai tarnaus lietuvių tautai.

Šis milžiniškas, sudėtingas, sunkus ir kruopštus darbas rengiamas daugelio specialistų ne priešokiais, bet atsidėjus, kvalifikuotai ir kruopščiai, straipsnius su meile ir pasišventimu Mažajai Lietuvai redaguoja prityrę redaktoriai.

MLE rengimo darbo ėmėsi Mokslo ir enciklopedijų leidykla (nuo 1997 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas). Šviesaus atmininmo direktoriui Z. Pociui vadovaujant, sudaryta redakcinė kolegija iš žinomų Lietuvos mokslo, kultūros ir visuomenės veikėjų. MLE vadovai: Vyriausiasis organizatorius ir tvarkytojas Vilius Pėteraitis, vyriausiasis redaktorius Zigmas Zinkevičius, vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Martynas Purvinas, vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas leidybai Vytautas Kaltenis, atsakingasis sekretorius Vytautas Gocentas, kalbos tvarkytojas Vaclovas Mikailionis, redaktorė koordinatorė Nijolė Dzindziliauskienė. MLE skyrių vedėjai – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos aukštųjų mokyklų, mokslo įstaigų darbuotojai, krašto žinovai. MLE rengia apie 200 autorių – žinomų įvairių sričių specialistų.

MLE rengimo grupė, nuo 1997 m. vasaros vadovaujama dr. M. Purvino, per ketverius metus patyrė ir kai kurių krizių. Autorių ir redaktorių entuziazmas su laiku blėso. Vieni pasitraukė, kiti atsistatydino iš redakcinės kolegijos narių. Atėjo nauji, mūsų darbui palankesni, todėl atsiradusios spragos išnyko. Dėl MLF pasiryžimo nugalėti visus darbą trikdančius sunkumus ir nedvejoti leidybos sėkme kliūtys virto paskata dar labiau pasitempti.

Su pirmojo tomo išleidimu išsklaidėme visas abejones ir ištesėsime, ką žadėjome. Ne tik ištesėsime, bet dar ir patobulinsime leidinį, kai leisime antrąjį ir trečiąjį tomus. Su antruoju išleisime priedinį leidinėlį, kuriame bus sužymėti visi bendradarbiai, visi aukotojai enciklopedijai ir enciklopedijos naudotojų pasisakymai.

MLE rengimui pritaria ir Lietuvos Vyriausybė bei jos ministerijos (Švietimo ir mokslo, Kultūros), kurios žadėjo ir skyrė finansinę paramą. Deja, dabartinė Lietuvos finansinė būklė neleidžia skirti pakankamai lėšų. Tad didžioji jų dalis pirmajam tomui gauta iš Mažosios Lietuvos fondui išeivijos lietuvių ir jų finansinių institucijų suaukotų lėšų (jų įnašai nurodyti pirmuosiuose enciklopedijos puslapiuose).

Didelė padėka visiems bendradarbiams, straipsnių autoriams, kurių pavardės nurodomos po kiekvieno straipsnio ar pateiktos iliustracijos.

Ypač didelės padėkos nusipelno enciklopedijos „varikliai“ – MLE rengimo grupės redaktoriai, kurie nuo pirmųjų dienų dirbo, svarstė, kūrė šį monumentalų rašto paminklą Lietuvai.

Ta pačia proga reiškiu padėką Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto vadovams ir jo personalui, padėjusiems patarimais ir leidybos priemonėmis užbaigti šio leidinio kūrimo darbus.

Vilius Pėteraitis
MLF pirmininkas (1992–1998),
MLE vyriausiasis organizatorius ir tvarkytojas
Montrealis, 2000 birželio 16 d.

PREFACE

The idea of preparing and publishing a Lithuania Minor Encyclopedia (ELM) arose among post World War II emigrants to Canada and the USA from Lithuania Minor soon after their arrival and was supported by the Association of Friends of Lithuania Minor (AFLM).

The idea was raised again at a conference of the Foundation of Lithuania Minor (FLM) in Chicago on September 2 1995 and was duly accepted. Having been active for ten years and having already published ten books, the FLM felt ready to undertake such a project and decided to proceed. A special Editorial Committee was formed to oversee the preparation of the Encyclopedia. It consisted of active members of FLM: from Chicago - W. Bendikas, R. Buntinas, I. Laisvėnaitė, J. Lampsaitis; from Montreal – I. Andruškevičienė-Pėteraitytė, H. Lapinienė, V. Pėteraitis; from Toronto – A. Paulaitis, I. Šernaitė-Meiklejohn, R. Žviliūtė-Jocienė. Due to their efforts, about 20 volumes was accumulated of archival material suitable for the ELM as a necessary prerequisite for a more precise and complete preparation of the encyclopedia.

V. Pėteraitis, Chairman of the Preliminary ELM Editorial Board and the FLM, appealed to scholars and specialists in various fields in Lithuania as well as among emigrants, inviting them to join in preparing the ELM. The response was overwhelming with a large number of experts in Lithuania Minor studies agreeing to contribute by writing articles, giving advice and editing.

On June 10 1996 on the Ethnographic Society's premises in Vilnius, the first meeting concerning the preparation and publishing of the ELM was attended by 35 people from Vilnius. On June 16 twenty five participants from Klaipėda and Šilutė met at Klaipėda University. At these meetings, which were attended by members of the Lithuanian Academy of Sciences, university teachers and researchers at all levels and interested participants from Lithuania Minor, the major outline of the ELM was resolved: breadth of subject matter, structure and style of preparation.

The ELM is planned to consist of several volumes, containing approximately 9,000 articles with several thousand illustrations (maps and diagrams). It will cover historical Lithuania Minor from Klaipėda in the North to Galdape in the South, from Labguva in the West to the border with Lithuania in the East, i.e. the historical lands of Nadruva (Nadrovia), Skalva (Scalovia) and Pilsotas, which the Council of Lithuania Minor claimed as part of Lithuania in 1919, during the Versailles Peace Conference. Also to be included are adjoining regions where Lithuanians lived only in enclaves, i.e. the Northwestern part of Prūsa (Old Prussia), called Tvanksta, which includes all Semba (Sambia) and Notanga (Notangia), and also the Northern parts of Barta and Varmė (Warmia).

The ELM is a regional encyclopedia with entries set out in alphabetical order, dedicated to all readers who are interested in Lithuania Minor, whether they live in Lithuania or abroad and especially aimed at academic youth. It is a gift from Lithuanians of Lithuania Minor (some of whom have already passed on) and their friends to Lithuania as it comes back to the fold of West European thought, culture and politics.

The exceptional importance of this publication is the possibility of immortalizing the disappearing or already lost cultural heritage of Lithuanians, Prussians and Curonians. This is invaluable not only for Lithuanians and Balts, but also for European culture as a whole.

In ELM priority is given to everything that is Lithuanian, Prussian, Curonian and Baltic. For the people of Lithuania Minor and Tvanksta emphasis is given to their authentic character and uniqueness.

In it, with respect and love, is written the history of Lithuania Minor and Tvanksta, their prehistory, culture, language and dialects, religious literature and belles-lettres, folk art and fine arts, rural and urban architecture, music and theatre, cultural and social leaders, organizations, the people and the country with its rivers, lakes and hills, and Lithuanian-created settlements, parishes, unforgettable Lithuanian clusters with their cultural and social leaders, teachers, pastors and itinerant preachers (sakytojai). ELM also refers to East Prussian Germans who made their contribution to Lithuania Minors culture and well-being. The Encyclopedia reminds us painfully of post-war activists in the Kaliningrad District, the devastators of the country and the exterminators of the people, the former and present colonization, Germanization and Russification of Lithuania Minor.

This scholarly – informative publication is based on archival materials collected by the FLM, emigrants and the contributors and researchers in Lithuania.

This is the first encyclopedia of its kind in the history of Lithuanian culture to supply articles associated only with Lithuania Minor and Tvanksta. An additional strength is the fact that it includes views influenced by the various environments of emigrants and specialists who remained in Lithuania, and thus will be even more valuable and of longer lasting benefit to the Lithuanian nation.

This gigantic, complicated and difficult work is being done not by fits and starts, but with diligence and skill, thoroughly, by many specialists, and edited by experienced editors with love and devotion to Lithuania Minor.

The work of preparing the ELM was undertaken by the Publishing House of Science and Encyclopedias (from 1997 called The Publishing Institute). Under the leadership of director Zigmas Pocius, an Editorial Board was formed from well known Lithuanians active in science, culture and public service: Chief Organizer and Manager – Vilius Pėteraitis, Chief Editor – Zigmas Zinkevičius; Assistant Chief Editor – Martynas Purvinas, Chief Administrator – Vytautas Gocentas; Language Coordinator – Vaclovas Mikailionis; Editor-Coordinator – Nijolė Dzindziliauskienė; and the Assistant Chief Editor for Publishing – Vytautas Kaltenis. The section heads of the EML are staff of Vilnius, Kaunas and Klaipėda higher learning institutions and science establishments and other Lithuanian experts. The ELM is being prepared by 200 authors, all known specialists in their fields.

Dr M. Purvinas and his group preparing the ELM has experienced some difficulties over a three-year period, as the enthusiasm of the authors and editors gradually diminished, while some members left the Editorial Board and others resigned. New people, who were more favourably disposed to our work, joined the Board and filled the gaps which had appeared. Due to the FLM's determination to overcome all the difficulties and not to doubt the success of the publication, the obstacles turned into an incentive to work even harder.

The publication of the first volume disposed of all doubts whether we could complete what we had started. We will not only complete, but we will also improve the second and third volume. Along with the second volume, we will issue an additional publication which will contain all the names of the co-workers, all those who have given donations, and some opinions of users of the Encyclopedia.

The preparation of the ELM was approved by the Lithuanian government and the Ministries of Education and Culture which and allocated financial assistance. Unfortunately, the present financial crisis in Lithuania does not permit the transfer of financial subsidies. Therefore, money for publishing the first volume came from donations made by emigrant Lithuanians and their institutions.

Great gratitude is due to all the authors of the articles, whose names are mentioned after each article or illustration, and also to our many co-workers.

Special appreciation is expressed to the editors of the ELM Editorial Board who, from the very first days worked hard to discuss and create this monumental written testament for Lithuania.

At the same time I express my gratitude to the directors and staff of the Science and Encyclopedia Publishing Institute who helped with their advice and publishing skills to complete work on this encyclopedia.

I gratefully acknowledge the assistance of Mr Arthur Hermann translated my opening remarks into German, and Mrs Genovaitė Bijūnienė, who translated them into English. I also appreciate the efforts of Irena Šernaitė-Meiklejohn and her husband James who further developed the style of the English translation.

Vilius Peteraitis
President of FLM (1992–1998),
Chief Organizer and Manager of ELM
Montreal, June 16 2000

VORWORT

Die Idee einer Enzyklopädie über Kleinlitauens bzw. Preußisch Litauen (MLE) entstand im Exil, gleich nach der Ankunft der Kleinlitauer in Kanada und in den USA, noch zur Blütezeit der Vereinigung der Freunde Kleinlitauens (Mažosios Lietuvos Bičiulių draugija).

In der Versammlung der Kleinlitauischen Stiftung (Mažosios Lietuvos fondas, MLF) am 2. September 1995 in Chicago wurde diese Idee wieder aufgegriffen und angenommen. Nach zehnjähriger Tätigkeit der Stiftung und nach 10 Veröffentlichungen war die Zeit reif für diesen Gedanken, und der Vorstand ging unverzüglich an die Verwirklichung des Beschlusses. Aus den aktivsten Mitgliedern der MLF wurde der Vorbereitende Redaktionsvorstand gebildet: R. Buntinas, I. Laisvėnaitė und J. Lampsatis aus Chicago; I. Pėteraitytė-Andruškevičienė, H. Lapinienė und V. Pėteraitis aus Montreal; A. Paulaitis, I. Šernaitė-Meiklejohn und R. Žviliūtė-Jocienė aus Toronto. Mit ihrer Unterstützung wurden über 20 Bände Archivmaterial gesammelt, das für die korrekte und umfassende Gestaltung der Enzyklopädie notwendig war.

Der Vorsitzende des Vorbereitenden Redaktionsvorstandes, V. Pėteraitis, der zugleich auch Vorsitzender der Stiftung war, wandte sich an Wissenschaftler und Spezialisten verschiedener Fachgebiete im Exil und in Litauen und lud sie ein, an der Vorbereitung der Enzyklopädie teilzunehmen. Die Antworten waren ermutigend. Viele Kenner Kleinlitauens waren bereit, sich mit Beiträgen und beratend zu beteiligen oder in der Redaktion mitzuwirken.

Die ersten Konsultationen über Vorbereitung und Herausgabe der Enzyklopädie fanden am 10. Juni 1996 in Vilnius mit 35 Teilnehmern aus dieser Stadt und am 16. Juni in Klaipėda mit 25 Teilnehmern aus Klaipėda und Šilutė statt. Im Laufe dieser Beratungen, an denen auch Mitglieder der Akademie der Wissenschaften und der Universitäten von Vilnius und Klaipėda teilnahmen, wurden Umfang und Struktur der MLE festgelegt sowie methodische Problemen besprochen.

Die MLE wird in mehreren Bänden mit ca. 9000 Beiträgen und einigen Tausend Illustrationen (Karten, Skizzen, etc.) erscheinen.

Die MLE umfaßt das historische Kleinlitauen – vom Memelland im Norden bis Goldap im Süden, von Labiau im Westen bis nach Litauen im Osten; anders gesagt: die historischen Gebiete Nadrauen, Schalauen und Pilsaten, deren Anschluß an Litauen der Kleinlitauische Rat 1919 auf der Versailler Friedenskonferenz gefordert hatte – und die benachbarten Gebiete, in denen nur vereinzelt Kleinlitauer lebten, also der nordwestliche Teil Ostpreußens oder die Königsberger Region (Tvanksta), zu der das ganze Samland und Natangen sowie nördliche Teile von Barten und dem Ermland gehören.

Die MLE ist eine alphabetisch aufgebaute regionale Universalenzyklopädie, die sich an alle an Kleinlitauen interessierten Leser im Exil und in Litauen richtet, insbesondere an die akademische Jugend. Sie ist ein Geschenk der schwindenden Volksgruppe der Kleinlitauer und ihrer Freunde an Litauen, das kulturell und politisch nach Westeuropa zurückkehrt.

Die besondere Bedeutung dieses Nachschlagewerkes liegt in der Bewahrung des schwindenden oder bereits untergegangenen Kulturerbes der Kleinlitauer, Prussen und Kuren, das von unschätzbarem Wert nicht nur für die Kultur Litauens bzw. der Balten ist, sondern auch für ganz Europa.

In dieser Enzyklopädie genießt alles Vorrang, was Litauisch, Prussisch, Kurisch und Baltisch ist. Hervorgehoben werden die authentischen und sichtbaren Eigenschaften und Besonderheiten der Bevölkerung Kleinlitauens und der Königsberger Region.

Hier werden Geschichte, Vorgeschichte, Kultur, Sprache und Dialekt, religiöse und weltliche Literatur, Volkskunst, Kunst, Architektur, Musik, Theater, Persönlichkeiten und Organisationen dieser Region mit Achtung und Liebe vorgestellt. Hier wird das gesamte Wissen über die Menschen und das Land dieser Region zusammengefaßt: über Flüsse, Seen und Hügel; über die von Generationen von Kleinlitauern erbauten Dörfer und Kirchengemeinden; über die Wohnorte der Kleinlitauer, in denen Lehrer, Pfarrer, Prediger und andere Persönlichkeiten tätig waren. Die MLE führt auch die deutschen Ostpreußen auf die zur Kultur und Blüte Kleinlitauens beigetragen haben. Mit Schmerz denken wir an die Verantwortlichen im Königsberger Gebiet nach dem Zweiten Weltkrieg, die das Land ruinierten und die Bevölkerung vertrieben, an die historischen und gegenwärtigen Kolonisationen, an Germanisierung und Russifizierung.

Dieses wissenschaftlich-informative Nachschlagewerk stützt sich vor allem auf das im Exil und von Exilanten zusammengetragene Archivmaterial, auf überprüfte Angaben der Mitarbeiter und auf Beiträge der Forscher. Diese Enzyklopädie ist die erste ihrer Art in der litauischen Kulturgeschichte, die ausschließlich Beiträge über Kleinlitauen und die Königsberger Region aufnimmt. Es wirken Spezialisten aus dem litauischen Exil und aus Litauen mit, geprägt von unterschiedlichen Lebenserfahrungen. Das alles macht das Nachschlagewerk noch wertvoller.

Dieses umfangreiche und vielschichtige Werk wurde sorgfältig und nach wissenschaftlichen Kriterien vorbereitet. Viele Spezialisten und erfahrene Redakteure haben aus Liebe und Achtung zu Kleinlitauen daran gearbeitet. Die Vorbereitungsarbeiten übernahm der Verlag (ab 1997 Verlagsinstitut) für Wissenschaften und Enzyklopädien (Mokslo ir enciklopedijų leidykla). Noch unter Direktor Zigmas Pocius wurde ein Redaktionskollegium aus bekannten Wissenschaftlern und Persönlichkeiten des öffentlichen Lebens gebildet: Vilius Pėteraitis als Organisationsleiter, Zigmas Zinkevičius als Redaktionsleiter, Martynas Purvinas als stellvertretender Redakteur, Vytautas Gocentas als Sekretär, Vaclovas Mikailionis als Lektor, Nijolė Dzindziliauskienė als Koordinatorin und Vytautas Kaltenis als stellvertretender Redakteur, der für Verlagsangelegenheiten zuständig ist. Die Leitung der Ortsgruppen der MLE in Vilnius, Kaunas und Klaipėda haben Dozenten der Hochschulen und wissenschaftlicher Einrichtungen übernommen, die zugleich Kenner Kleinlitauens sind. 200 Autoren verfaßten Beiträge für die MLE.

Die Vorbereitungsgruppe, die von M. Purvinas geleitet wird, hat in den drei Jahren auch einige Krisen erfahren. Der Enthusiasmus mancher Autoren und Redakteure schwand mit der Zeit. Einige Mitglieder des Redaktionskollegiums schieden aus, manche traten zurück. Doch neue kamen hinzu und schlössen die Lücken. Die Hindernisse wurden zum Ansporn für größere Anstrengungen. Dank der Entschlossenheit des MLF, der nie am Erfolg des Vorhabens gezweifelt hat, konnten alle Schwierigkeiten ausgeräumt werden.

Mit dem Erscheinen des ersten Bandes sind alle Zweifel behoben, daß wir die angefangene Arbeit nicht zu Ende führen könnten. Wir haben nicht nur durchgehalten, sondern auch Verbesserungen für den zweiten und dritten Band vorgesehen. So werden wir dem zweiten Band ein Verzeichnis aller Mitarbeiter und Spender sowie die ersten Reaktionen der Bezieher beifügen.

Die Herausgabe der Enzyklopädie wurde auch von der Litauischen Regierung und dem Bildungsministerium begrüßt, die finanzielle Unterstützung zugesagt hatten. Leider erlaubte die jetzige Finanzkrise nicht, Geld bereitzustellen. Deshalb wurden alle Ausgaben für den ersten Band ausschließlich von Spendern aus dem Exil an den MLF beglichen (sie werden auf der ersten Seite der Enzyklopädie aufgeführt).

Großen Dank sprechen wir allen Mitarbeitern und Autoren aus, deren Namen unter den Beiträgen und Illustrationen genannt sind.

Besonderer Dank gilt den Redakteuren der Vorbereitungsgruppe der MLE, die vom ersten Tag an die umfangreiche Arbeit an diesem monumentalen Literaturdenkmal Litauens getragen haben.

Bei dieser Gelegenheit danke ich auch dem Direktor und dem Personal des Verlagsinstituts, die viel zur Herausgabe dieses Nachschlagewerkes beigetragen haben. Herzlich danke ich Arthur Hermann für die Übersetzung in das Deutsche.

Vilius Pėteraitis,
ehemaliger Vorsitzende von MLF (1992–1998)
und verantwortlicher Organisator der MLE
Montreal, 16 Junie 2000