Vydūno draugija
Vydno draugijà, visuomeninė kultūros organizacija. Įkurta 1988 XI 5 Vilniuje. Veikia Lietuvoje ir užsienyje. Vienija besidominčius Vydūno kūryba ir norinčius prisidėti prie jo atminimo įamžinimo, palikimo studijavimo, propagavimo, idėjų įgyvendinimo. Buria dvasinio tautos atgimimo entuziastus ir vydūniškos gyvensenos propaguotojus, organizuoja renginius, stovyklas, telkia visuomenę Vydūno memorialinių vietų tvarkymui, restauravimo ir priežiūros darbams, turi leidybos teisę, organizuoja leidybinį darbą, palaiko ryšius su užsienio vydūnistikos centrais ir asmenimis. Aukščiausias valdymo organas – suvažiavimas (vyksta kas 3 metai). Tarp suvažiavimų draugijai vadovauja taryba, susidedanti iš pirmininko, 2 pavaduotojų, narių ir revizijas komisijos. Ūkines ir finansines operacijas vykdo valdyba. Veikia Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Šilutės skyriai. Kiekvienas iš jų turi savo veiklos barus. Šilutės skyrius tvarko ir įamžina Vydūno gimtinę ir kitas su juo susijusias vietas, Klaipėdos – ieško Vydūno kultūrinės veiklos Mažojoje Lietuvoje pėdsakų, Kauno – puoselėja vydūnišką dvasią visuomenės gyvenime, Šiaulių – vydūniškus sveikos gyvensenos principus, Panevėžio – ugdo visuomenės filosofinę kultūrą, Vilniaus – rūpinasi leidyba ir Vydūno palikimo skleidimu. Steigimo iniciatoriai: filosofas Vaclovas Bagdonavičius, knygotyrininkas Domas Kaunas, poetai Marytė Kontrimaitė ir Virgilijus Gasiliūnas, muziejininkas Dionizas Varkalis, mokytojas Saulius Sodonis, kraštotyrininkas Kazys Budginas. Svarbiausi Vydūno draugijos darbai: Vydūno palaikų perlaidojimas (1991), Bitėnų kapinaičių globa, Vydūno 125-ųjų metų jubiliejaus renginiai (1993; konferencija, parodos), surengtos mokslinės konferencijos Vydūnas ir šiuolaikinė filosofija, R. Štaineris ir Vydūnas (Šilutė, 1992), Vydūno edukologinis palikimas (Vilnius, 1993), Mes laisvi, jeib ką reikštume (Vilnius, 2003), Vydūno 150-ųjų metų jubiliejaus renginiai (2018). Kartu su kitomis visuomeninėmis organizacijomis 1999–2009 surengė 16 etikos forumų. Detmolde įrengta Vydūnui skirta ekspozicija (1992), Kintuose atidarytas memorialinis Vydūno muziejus (1994), tarptautinis Vydūnui skirtų ekslibrisų konkursas (1993), draugijos iniciatyva sukurtas dokumentinis filmas Tamsoje būti šviesa (1993, režisierius Zacharijus Putilovas). 1996 garbės narė Hamburgo muzikos akademijos profeorė kompozitorė Raminta Lampsatytė surengė jaunųjų kompozitorių Tylos konkursą, skirtą Vydūnui. Išleista: Vydūno filosofijos raštų 4 tomai, knyga Sveikata, jaunumas grožė. Gimdymo slėpiniai, draminių pasakų vaikams rinkinys Sigutė, eseistikos rinkinys Žvilgsnis į gyvenimo gelmes (2 d. 2006–2008), rinktinė rusų kalba, mokslinių straipsnių rinkinys Vydūnas lietuvių kultūroje (1994), istoriosofinis veikalas Septyni šimtmečiai vokiečių ir lietuvių santykių (2001).
Vaclovas Bagdonavičius
Iliustracija: Vydūniečiai, nuleidę 2009-ųjų metų stovyklos vėliavas Bitėnuose
Iliustracija: Vydūno draugijos IV suvažiavime: Vaclovas Bagdonavičius, Vytautas Gocentas, dailininkė Eva Labutytė, 1998