Birutė Baltrušaitytė-Masionienė

Baltrušaitýtė-Masiónienė Birutė 1940 X 24Treinojoje (dabar Lomiai, Tauragės aps.) 1996 VIII 2Vilniuje), literatūros tyrėja, poetė, prozininkė, vertėja. Humanitarinių mokslų habilituota daktarė (1992). 1965 baigė Vilniaus universitetą, iki mirties jame dėstė rusų literatūrą; profesorė (1993). 1971 apgynė filologijos mokslų kandidatės disertaciją. 1991 išrinkta Vydūno draugijos garbės nare. Tyrė lietuvių ir kitų tautų literatūrinius ryšius. Iš šių kalbų vertė grožinės literatūros kūrinius, rašė apie šių tautų kultūrą. Paskelbė literatūrologinių tyrinėjimų knygų; studijų bei straipsnių, apsakymų ir apysakų knygų, kultūros istorijos apybraižų knygą Baltijos tautos (1996). Reikšminga kūrybos dalis skirta dramatiškam Mažosios Lietuvos ir Prūsos likimui: poezijos rinkiniai Upių pradžioj (1982); Lietuvninkų ir prūsų žemėj (1991); eilėraščių ciklai bei atskiri eilėraščiai kituose rinkiniuose; apysakų ir apsakymų rinkiniai: Po pietvakarių dangum (1981); Lieptai (1985); Sugrįžimai (1988); Po Žalgirio kautynių (1993) ir kiti; apysaka apie Herkų Mantą Pasirinkimas, išspausdinta žurnale Metai (1993, nr. 7); apybraižų rinkinys Mažosios Lietuvos moterys, 1998. Su dideliu filologiniu išmanymu Baltrušaitytė-Masionienė bandė atkurti bent dalelę lietuvininkų ir prūsų kultūros bei dvasios. Žemaitės, G. Petkevičaitės-Bitės literatūros premijų laureatė. 1994 Baltrušaitytė-Masionienė buvo Mažosios Lietuvos fondo ir Vydūno premijos vertinimo komisijos narė.

Vaclovas Bagdonavičius

Aistė Stankevičienė

Iliustracija: Birutė Baltrušaitytė / Iš Birutės Baltrušaitytės knygos „Mažosios Lietuvos moterys“, 1998