Klaipėdos universitetas

Klapėdos universitètas, valstybinė aukštoji mokykla. Rengia biomedicinos, fizinių, humanitarinių, socialinių, technologijų mokslų ir meno sričių specialistus. Klaipėdos universitetą sumanyta kurti 1936, tačiau idėja neįgyvendinta. 1959 Klaipėdoje įkurtas Kauno politechnikos instituto filialas, 1971 – Šiaulių pedagoginio instituto filialas (nuo 1973 tapęs Lietuvos konservatorijos filialu), 1975 – Šiaulių pedagoginio instituto Ikimokyklinio auklėjimo fakultetas, 1987 įseigtas Lietuvos mokslų akademijos Klaipėdos ekologijos centras. Jie tapo 1990 X 5 įkurto universiteto pagrindu. Klaipėdos universitetą sudaro: 7 fakultetai (Gamtos ir Matematikos, Humanitarinių mokslų, Jūrų technikos, Menų, Pedagogikos, Socialinių mokslų, Sveikatos mokslų), 2 institutai (Jūreivystės, Tęstinių studijų), 58 katedros, 20 mokslo ir studijų centrų, biblioteka, botanikos sodas, leidykla, kompiuterių centras. Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir Socialinių mokslų bei Menų fakultetų strateginis tikslas – Mažosios Lietuvos istorijos, kultūros, socialinio ir ekonominio paveldo studijos, Karaliaučiaus universiteto tradicijų gaivinimas ir tęsimas. Su Mažosios Lietuvos istorija, kultūra, regionu susiję svarbiausi moksliniai tyrimai: Baltijos jūros ir Vakarų Lietuvos krašto aplinka; jūrų transportas ir uosto plėtra; Baltijos regiono muzika; Vakarų Lietuvos archeologija bei istorija; Baltų kalbotyra, literatūra, kultūra; Vakarų Lietuvos tarmės bei jų elementai Rytprūsių vokiečių kalbos tarmėse. Daug dėmesio Mažosios Lietuvos problematikai skiria Humanitarinių mokslų fakulteto Baltų kalbotyros ir etnologijos katedra (vadovė Dalia Pakalniškienė), Baltistikos centras (įk. 1996, direktorė Audronė Kaukienė-Žiurlytė). Kartu su Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“ jie rengia mokslines konferencijas 1918 Tilžės akto paskelbimo sukakčiai paminėti. Katedros ir Centro mokslininkai tyrinėja Mažosios Lietuvos kalbą, meną, istoriją, kultūrą, plėtoja vakarų baltų ir prūsistikos studijas, leidžia mokslinių tyrinėjimų tęstinį leidinį Vakarų baltų kalba ir kultūra. Baltistikos centras daugiausia dėmesio skiria vakarų baltų (lietuvininkų, prūsų, kuršių, kuršininkų, žemaičių) kalbos ir kultūros tyrinėjimams, tiria dialektologijos (ypač Mažosios Lietuvos tarmių) klausimus, įvairių Lietuvos regionų (ypač vakarinės dalies) pasakojamąją tautosaką, etninę muziką, papročius. Evangeliškosios teologijos centras (1992 įkūrė Helmutas Arnašius; nuo 2000 vadovas Arūnas Baublys) tiria Mažosios Lietuvos ir kitų kraštų Evangelikų bažnyčios istoriją bei raidą, Reformacijos laikų teologiją. Mažosios Lietuvos istorijai, kultūrai daug dėmesio skiria Humanitarinių mokslų fakulteto mokslininkai: A. Kaukienė-Žiurlytė, Jurgis Mališauskas, Jonas Bukantis, Albinas Druktenis, Dalia Kiseliūnaite, Marijus Šidlauskas, Aleksandras Žalys, Rimantas Balsys, Rūta Grumadaitė, Elena Matulionienė-Česnauskaitė ir kiti. Klaipėdos universiteto Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras (1992 įkūrė Alvydas Nikžentaitis, vadovė Silva Pocytė) tiria Baltijos regiono, Klaipėdos istoriją, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės santykius su Vokiečių ordinu, Žemaitijos, lietuvių ir vokiečių santykių istoriją; užsiima povandenine archeologija. Šis centras turi savo biblioteką, kuria archyvą, kur kaupiami duomenys iš Vidurio ir Vakarų Europos šalių šio krašto istorijai bei lituanistikai. Leidžia mokslo žurnalą Acta Historica Universitatis Klaipedensis. Reikšmingų darbų apie Mažosios Lietuvos istoriją paskelbė Vladas Žulkus, A. Nikžentaitis, S. Pocytė, Arūnė Arbušauskaitė, Vacys Vaivada, Nijolė Strakauskaitė ir kiti. Mažosios Lietuvos kultūrą įvairiais aspektais tyrinėja universiteto dėstytojai: Stasė Jareckaitė, Albertas Juška, Daiva Kšanienė, Danutė Petrauskaitė, Vladas Pupšys ir kiti. Jie išleido knygų apie Mažąją Lietuvą: Janina Janavičienė-Vaičiulytė Žemaičių Naumiesčio lietuvininkai ir jų kalba (1992), A. Juška, J. Mališauskas, V. Pupšys Lietuvininkų žemė (1994), D. Kšanienė Muzika Klaipėdos krašte (1996), A. Juška Mažosios Lietuvos Bažnyčia XVI–XX a. (1997), A. Kaukienė Klaipėdos krašto vakarų aukštaičių tarmė (1997) ir Po Mažosios Lietuvos dangumi (2002), D. Petrauskaitė Klaipėdos muzikos mokykla 1923–1939 (1998), A. Arbušauskaitė Lietuvos optantai: klaipėdiškiai, 1939 (2001), R. Balsys Mažosios Lietuvos žvejų dainos (2003). Daug universiteto dėstytojų puoselėja Mažosios Lietuvos kultūrą, skleidžia ją ne tik Vakarų Lietuvoje, bet ir Karaliaučiaus bei kituose kraštuose (muzikas Antanas Butkus, choreografai Jūratė Čapaitė, Alma Gražulienė, Juozas Gudavičius, režisierius Petras Bielskis, muzikai Ona Glinskaitė, Algis Lukoševičius, Tatjana Romaškina, Vytautas Tetenskas ir kiti). Humanitarinių mokslų fakulteto studijų programose svarbią vietą užima prūsistika, vakarų baltų studijos. J. Mališauskas skaito kursą Mažosios Lietuvos istorija ir kultūra, organizuoja ekskursijas į Mažąją Lietuvą. Klaipėdos universitetas plėtoja ryšius su Mažosios Lietuvos išeivija, tyrinėja Mažosios Lietuvos istorinį ir kultūrinį paveldą, palaiko ryšius su žymiausiais išeivijos kūrėjais, organizacijomis ir fondais, kurie skiria premijas bei paramą dėstytojams ir studentams už darbus apie Mažąją Lietuvą. Universitete kaupiami bei saugojami krašto išeivijos darbai. Bibliotekoje yra M. Mažvydo skaitykla, Kazio Pemkaus biblioteka-archyvas, Anso Lymanto ir Viliaus Pėteraičio archyvai, Mažosios Lietuvos archyvas. Klaipėdos universiteto garbės daktarai: V. Pėteraitis ir Alfredas Vėlius. Universitete rengiamos mokslinės konferencijos, pvz., Jūrės marės lietuvininkų gyvenime, Lietuvininkai ir lietuviai. Etninė kultūra, Iš senosios Klaipėdos praeities ir kitos (iš viso 1993–2003 jų surengta 31). Klaipėdos universitete leidžiami 6 moksliniai žurnalai, tarp jų humanitarinis socialinių mokslų žurnalas Tiltai (nuo 1997, vyriausiasis redaktorius S. Vaitekūnas), Archivum Lituanicum, Vakarų Lietuvos katalikiškoji kultūra. Meninę veiklą plėtoja Klaipėdos universiteto klojimo teatras (vadovas P. Bielskis), folkloro ansamblis „Vorusnė“ (vadovė R. Grumadaitė), organizuojamos studentų ir dėstytojų tautodailės darbų parodos (kuratorė E. Matulionienė) ir kita. Rektoriai: Donatas Švitra (1991–93), Stasys Vaitekūnas (1993–2001), Vladas Žulkus (2002–2011), Vaidutis Laurėnas (2011–2014), Eimutis Juzeliūnas (nuo 2014).

L: Klaipėdos universitetas: idėjos, problemos, realijos. Mokslinės konferencijos medžiaga. Klaipėda, 1989; Kelias į Universitetą. Klaipėda, 1991, p. 60; Vaitekūnas S., Skunčikas R., Žalys A. Klaipėdos universitetas (1991–1996). Klaipėda, 1996, p. 104; Klaipėdos universitetas. Klaipėda, 2000, p. 271; Kaukienė A. Po Mažosios Lietuvos dangumi. Klaipėda, 2000, p. 141–153; Urbonas V., Sliužinskas R. Mokslas Klaipėdos universitete // Mokslas ir gyvenimas. V., 2001, nr. 1, p. 26–28.

Aleksandras Žalys

Iliustracija: Klaipėdos universiteto ženklas

Iliustracija: Klaipėdos universiteto miestelis, 2003

Iliustracija: Klaipėdos universiteto garbės daktaras mažlietuvis išeivis profesorius dr. Vilius Pėteraitis (Kanada)

Iliustracija: Klaipėdos universiteto garbės daktaras mažlietuvis išeivis kunigas dr. Alfredas Vėlius (JAV), 1992

Iliustracija: Klaipėdos universiteto studentės Jurgos Stakauskaitės delmonas, vadovė Elena Matulionienė, 2003

Iliustracija: Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Jonas Kalvanas (vyresnysis) su pirmaisiais Klaipėdos universiteto studentais teologais, 1992

Iliustracija: Klaipėdos universiteto Teologijos centro Evangelijos koplyčios atidarymo iškilmės. Viduryje – Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas Jonas Kalvanas (jaunesnysis), 2001

Iliustracija: Jūrų technikos fakulteto studentai per 2001–2002 mokslo metų atidarymo šventę

Iliustracija: Jūreivystės instituto studentai per 2001–2002 mokslo metų atidarymo šventę