Karaliaučiaus universitetas

Karaliáučiaus universitètas, Álberto universitètas, Albertinà veikė 1544–1945. Įkūrė Prūsijos kunigaikštis Albrechtas (lot. Albert). Karaliaučiaus universitetas buvo vienas svarbiausių protestantizmo židinių Europos rytuose bei itin žymus lietuvių evangelikų liuteronų dvasininkų, kartu ir lietuvių raštijos darbuotojų rengimo centras. Prūsijos valdovas, XVI a. reformuodamas kraštą ir pradėdamas esminę švietimo reformą, susirūpino kunigų teologų lietuvių parapijoms rengimu. Iki tol Karaliaučiuje buvo 2 mokyklos, artimos gimnazijoms, vadinamosios ludus litterarum. Albrechtas, kurdamas Karaliaučiaus universitetą, 1542 įsteigė aukštesniąją akademinę mokyklą – partikuliarą; jos vedėju pakviestas Abraomas Kulvietis. Albrechto suverenui Lenkijos karaliui Žygimantui Senajam leidus, partikuliaras 1544 VIII 17 paverstas universitetu ir steigėjo garbei pavadintas Albertina. Karaliaučiaus universiteto statutas atitiko Krokuvos universiteto statutą. Turėjo teologijos, filosofijos, teisės ir medicinos fakultetus. Pirmaisiais metais Karaliaučiaus universitete mokėsi daugiau kaip 200 studentų, dėstė 11 profesorių. Pirmasis Karaliaučiaus universiteto rektorius buvo Jurgis Sabinus. Manoma, kad šia pavarde nuo galimų persekiojimų dangstėsi Jurgis Zablockis. Pirmuoju antikinių kalbų profesoriumi dirbo A. Kulvietis, teologijos profesoriumi – Stanislovas Rapolionis. 1660 III 28 Lenkijos karalius Žygimantas Augustas Karaliaučiaus universitetui suteikė Krokuvos akademijos teises ir privilegijas. Per 400 gyvavimo metų Karaliaučiaus universitetas tapo žymiu lietuvių kultūros centru, išugdė daug lietuvių raštijos darbuotojų, baltistų, istorikų. Jame studijavo ir prūsų bei prūsų kilmės jaunuolių. Iš studentams skirtų 24 specialių stipendijų lietuviams teko 7. XVI–XVII a. nebuvo metų, kad Karaliaučiaus universitete nebūtų imatrikuliuoti nors keli studentai lietuviai. Jame mokėsi daugelis būsimų Mažosios Lietuvos protestantų kunigų – lietuviškų raštų autoriai bei vertėjai, Prūsijos valdžios potvarkių į lietuvių kalbą vertėjai. Jame studijavo ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikai bei dėl religinių persekiojimų iš Didžiosios Lietuvos pabėgę inteligentai protestantai. 1544–1601 studijavusių Mažosios Lietuvos lietuvių arba mišriataučių ir vėliau pasižymėjusių lietuviškojoje raštijoje imatrikuliacijos sąrašuose randama 16, beveik visi jie kunigai. Be to, lietuvių raštijai tuo laikotarpiu nusipelnė ir 5 Karaliaučiaus universiteto absolventai vokiečiai. Iš Didžiosios Lietuvos 1544–1600 studijavo 202 jaunuoliai, tarp jų 17 žymesnių didžialietuvių, iš kurių 11 nusipelnė mažlietuvių raštijai. Iš žymiausiųjų XVI a. Karaliaučiaus universitete studijavo Martynas Mažvydas (pirmasis lietuvis, Karaliaučiuje baigęs universitetą ir įgijęs filosofijos magistro laipsnį, 1547 parengęs pirmąją lietuvišką knygą Katekizmas), būsimasis Žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis, Jonas Bretkūnas (pirmasis išvertė į lietuvių kalbą visą Šventąjį Raštą), Baltramiejus Vilentas, Simonas Vaišnoras, Augustinas Jomantas, Aleksandras Rodūnionis, Jonas Šeduikionis ir kiti. XVII a. lietuvių iš Mažosios Lietuvos bei lietuvių kilmės jaunuolių studijavo 19, taip pat 33 vokiečiai, pasireiškę lietuvių kultūroje. Iš Didžiosios Lietuvos bei visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės studijavo 230 jaunuolių. Iš viso iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Mažosios Lietuvos XVI–XVII a. Karaliaučiaus universitete mokėsi daugiau kaip 500 jaunuolių. Iš jų 84 dirbo Mažosios Lietuvos lietuvių raštijos labui. XVII a. žymiausi absolventai iš Mažosios Lietuvos: Danielius Kleinas, Matas Pretorijus, Teofilis Gotliebas Schultzas, Friedrichas Schusteris, Pilypas Ruigys, Jonas Rikovijus ir kiti. XVIII a. lietuvių studentų sumažėjo dėl 1709–1711 didžiojo maro bei bado ir po to sekusios vokiečių kolonizacijos. Pvz., 1774 studijavo 62 lietuviai. Apytikriais duomenimis, nuo 1544 iki 1829 Karaliaučiaus universitete mokėsi jaunuoliai iš maždaug 400 Mažosios Lietuvos vietovių – iš viso apie 13 370 studentų. Iš jų daugumą sudarė kilę iš Karaliaučiaus miesto (7242). Daug buvo studentų baltiškomis pavardėmis. Vien Donelaičių net 9, Gedkantų (Getkant, Getkandt, Gedkantus) – 10, Perkūnų (Perkuhn) – 9, Laudynų (Laudien) – 13 ir kitų. XVIII a. žymesni Karaliaučiaus universiteto absolventai, ypač nusipelnę lietuvių kultūrai: Kristijonas Donelaitis, Martynas Liudvikas Rėza, Gottfriedas ir Siegfriedas Ostermejeriai, Povilas Friedrichas Ruigys, Adamas Friedrichas Šimelpenigis, Jokūbas Brodovskis, Kristijonas Gotlybas Milkus, Kristijonas Frydrichas Štimeris ir kiti. XIX a. Karalaiučiaus universitete studijavo Eduardas Gisevius, Frydrichas Kuršaitis, Carlas Rudolphas Jacoby. Nuo 1807 Karaliaučiaus universitete dirbo, vėliau tapo rektoriumi L. G. Rėza, nuo 1836 – F. Kuršaitis. Lietuvių parapijų kunigus rengė 1723–XX a. pradžioje veikęs Karaliaučiaus universiteto lietuviškasis seminaras. XX a. pradžioje jį pakeitė Lietuvių kalbos katedra. Seminarą lankė 20–30 studentų; tapę kunigais jie dirbo lietuviškose parapijose, bendradarbiavo lietuvių spaudoje. XVIII a.–XX a. pradžioje Karaliaučiaus universitete dėstė žymūs istorikai, tyrinėję Prūsijos bei Mažosios Lietuvos ir LDK istoriją: Danielius Heinrichas Arnoldtas, Johannas Voigtas, Matas Pretorijus, Georgas Pisanskis, Ludwigas Adolfas Baczko, Karlas Heinrichas Lohmeyeris, Christophas Hartknochas. XVIII a. Karaliaučiaus universitete profesoriavo pasaulinio garso filosofas Immanuelis Kantas, gynęs lietuvių kalbą ir kultūrą, bendravęs su lietuvių kultūros veikėjais. XIX ir XX a. sandūroje Karaliaučiaus universitete dirbo žymūs kalbininkai lituanistai bei baltistai: Georgas Nesselmannas, Peteris Bohlenas, Adalbertas Bezzenbergeris (buvo universiteto rektorius), XX a. I pusėje – Viktoras Falkenhahnas, Richardas Garbe. Jurgis Gerulis (Gerull) buvo Karaliaučiaus universiteto rektorius, įkūrė Baltų kalbotyros institutą (vok. Baltisches Institut). Karaliaučiaus universitetas – pirmasis lietuvių kultūros židinys, beveik 400 metų žadinęs lietuvių tautinę savimonę, susidomėjimą tautos istorija, kalba, papročiais, tautosaka, dainomis, t. p. padėjęs priešintis germanizacijai (iki nacių įsigalėjimo). Karaliaučiaus universiteto studentai iš Mažosios Lietuvos tapo daugiausiai kunigais ir lietuvių raštijos kūrėjais, o iš LDK bei Didžiosios Lietuvos – labiau valstybės, visuomenės veikėjais. Karaliaučiaus universitetą su daugeliu jo sukauptų kultūros vertybių 1945 pavasarį sunaikino sovietų kariuomenė. Po 1945 Karaliaučiaus universitetas tęsia veiklą Vokietijoje, toliau leidžiami tęstiniai leidiniai: Jahrbuch des Albertus Universität/Königsberg Pr.

L: Arnoldt D. Ausführliche und mit Urkunden versehene Historie der Königsbergischen Universität. Teil 1–2. Königsberg, 1746; Arnoldt D. Kurzgefasste Nachrichten von allen seit der Reformation an den Lutherischen Kirchen in Ostpreussen gestandenen Predigern. Königsberg, 1777; Die Matrikel der Albertus-Universität zu Königsberg in Preussen. Bd. 1–2 [Hrsg. von Georg Erler]. Leipzig, 1910–12; Wotschke Th. Polnische und litauische Studenten in Königsberg // Jahrbücher für Kultur und Geschichteder Slaven. Neue Folge. Bd. 6, Hf. 4, 1930, S. 428–447; Seile G. Geschichte der Albertus-Universität zu Königsberg in Preussen. 1956; Hubatsch W. Die Albertus-Universität zu Königsberg in Preussen in der deutschen Geistesgeschichte 1544–1944 // Deutsche Universitäten und Hochschulen im Osten. Bd. 30. Köln-Opladen, 1964; Gineitis L. Prūsiškasis patriotizmas ir lietuvių literatūra. V., 1995; Matulevičius A. Didžiosios ir Mažosios Lietuvos studentai Karaliaučiaus universitete XVI–XIX a. // Vakarų Lietuvos katalikiškoji kultūra. T. 3. Klaipėda, 1996; Vitkevičius P. Albertinos universitetas – pirmasis lietuvybės židinys // Tėviškės žinios. 1997 I 8.

Algirdas Matulevičius

Povilas Vitkevičius

Iliustracija: Karaliaučiaus universiteto 450 metų sukakties medalis, vaizduojantis jo įkūrėją hercogą Albrechtą, 1994 / Iš knygos „Vostočnaja Prussija“, 1996

Iliustracija: Memorialinė lenta buvusiame Karaliaučiaus universitete Martynui Mažvydui, atidengta jo parengtos pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties proga, 1998. M. Mažvydas – pirmasis lietuvis, baigęs šį universitetą ir įgijęs filosofijos magistro laipsnį

Iliustracija: Senasis Karaliaučiaus universitetas, XX a. pradžios atvirukas. Išleido Trinks ir Со Leipcige / Iš Aleksandro Kubilo rinkinio

Iliustracija: Karaliaučiaus universitetas, XIX a. pabaigos–XX a. pradžios litografinis atvirukas. Išleido L. Glaseris Leipcige / Iš Aleksandro Kubilo rinkinio

Iliustracija: Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakulteto antspaudas / Iš knygos „Vostočnaja Prussija“, 1996

Iliustracija: Karaliaučiaus universiteto Teisės fakulteto antspaudas / Iš knygos „Vostočnaja Prussija“, 1996

Iliustracija: Karaliaučiaus universiteto Medicinos fakulteto antspaudas / Iš knygos „Vostočnaja Prussija“, 1996

Iliustracija: Karaliaučiaus universiteto Meno fakulteto antspaudas / Iš knygos „Vostočnaja Prussija“, 1996