Abraomas Kulvietis

Kulviẽtis Abraomas apie 1510Kulvoje (netoli Jonavos) 1545 VI 6 ten pat, lietuvių raštijos vienas pradininkų, pedagogas, teisininkas. Kilęs iš Lietuvos bajoro Gintvilos senos giminės. Veikiausiai pasirengęs privačiai, 1528–1537 (su pertraukomis) studijavo Krokuvos (Lenkija), Leuveno (Nyderlandai), Wittenbergo (Vokietija), Sienos (Italija) universitetuose. Krokuvos universitete 1529 įgijo bakalauro, Sienos 1537 – teisės mokslų daktaro laipsnį; pasižymėjo dideliu humanistiniu išsilavinimu. Wittenberge susipažino su Martynu Liuteriu ir Philippu Melanchthonu. Nuo 1535 sakė pamokslus Šventosios Onos bažnyčioje Vilniuje, buvo įšventintas į katalikų kunigus. Remiamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų, įsteigė ir 1539–1542 vadovavo Vilniaus klasikinių kalbų aukštesniajai mokyklai-kolegijai, kuri rengė jaunuolius studijoms Vakarų Europos universitetuose. Joje dar mokytojavo Jurgis Zablockis ir greičiausiai Martynas Mažvydas, mokėsi apie 60 mokinių. Vengdamas Katalikų Bažnyčios susidorojimo dėl Reformacijos idėjų skleidimo 1542 pabėgo į Prūsiją. Karaliaučiuje paskirtas kunigaikščio Albrechto patarėju, aukštesniosios mokyklos partikuliaro vedėju, Karaliaučiaus universiteto vienas steigėjų, graikų ir hebrajų kalbų profesorius. Nuolat palaikė ryšius su tėvyne Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste, susilpnėjus protestantų persekiojimams, 1545 grįžo. Vilniuje propagavo evangelikų liuteronų tikybą, tačiau greitai mirė. Kulviečiui atminti Karaliaučiaus pilies bažnyčioje įmūryta paminklinė lenta, išleistas Johanno Hopijaus lotyniškas Laidotuvių pamokslas, mirus kilmingam ir labai garsiam vyrui daktarui Abraomui Kulviečiui, lietuviui, Karaliaučiaus akademijos Prūsijoje profesoriui (1547). Svarbiausi kūriniai – į lietuvių kalbą išverstos giesmės ir psalmės, iš kurių tik viena su Kulviečio parašu (ischwersta [...] per Daktarą Abrahama Kulwiški), išspausdinta Mažvydo giesmyne Gesmės Chrikszczioniskos (1570, d. 2). Viena senųjų protestantiškų giesmių, Kulviečio sukurta 1540, – Malonus dekawoghimas Ponui Diewui. Greičiausiai Kulvietis su Stanislovu Rapolioniu rengė lietuvišką katekizmą. Lotynų kalba 1543 paskelbė viešą laišką Lenkijos karalienei Bonai Sforzai Tikėjimo išpažinimas, kur išdėstė religinės laisvės ir patriotines nuostatas. Kulvietis sukaupė universalią humanistinės literatūros biblioteką (88 knygas), daugiausia lotynų, graikų ir hebrajų kalbomis.

L: Genzelis B. Lietuvos filosofijos istorijos bruožai. V., 1997; Gudavičius E. Lietuvos istorija. V., 1999; LE; MLFA.

Domas Kaunas

Daiva Kšanienė

Iliustracija: Abraomo Kulviečio portretas, 1978

Iliustracija: Obeliskas lietuvių kalbai ir Abraomo Kulviečio atminimui

Iliustracija: 2004 sukurtas Abraomo Kulviečio portretas Kalingrado (Karaliaučiaus) Imanuelio Kanto universiteto Lituanistikos kabinetui, 2005 / Vytauto Kaltenio nuotrauka