Albrecht

Álbrecht (Albrechtas), Albrecht von Brandenburg 1490 V 17 Ansbache (Vokietija) 1568 III 20 Tepliavoje, paskutinis Vokiečių ordino didysis magistras (1511–1525), pirmasis Prūsijos kunigaikštis (1525–1568; vok. Herzog). Kilęs iš Hohenzollernų dinastijos. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Kazimiero Gediminaičio dukters Sofijos ir Ansbacho bei Beyreutho markgrafo Friedricho sūnus, Lenkijos ir Lietuvos valdovo Žygimanto Senojo sūnėnas. 1526 vedė Danijos princesę Dorotheʼą (1504–1547), 1550 antrą kartą vedė Anną Mariją iš Braunschweigo (m. 1568). 1514 su Lietuva sudarė amžinos taikos sutartį (atnaujinta 1529), po kurios plėtojosi abiejų šalių prekybiniai ir kultūriniai ryšiai. Vokiečių ordinui pralaimėjus 1519–1521 karą su Lenkija, 1521 V 8 Albrechtas su karaliumi Žygimantu Senuoju Krokuvoje sudarė taikos sutartį ir tapo Lenkijos karaliaus vasalu. 1525 su daugeliu Vokiečių ordino riterių priėmė evangelikų liuteronų tikėjimą, pasidalijo Katalikų Bažnyčios ir dvasininkų turtus, Ordino valstybę paskelbė pasaulietine Prūsijos kunigaikštyste, o evangelikų liuteronų tikėjimą – valstybine religija, pats tapo hercogu. Prūsija tapo pirmąja Europoje protestantiška šalimi. 1525 IV 10 Krokuvoje vėl prisiekė Žygimantui Senajam vasalo ištikimybę. Albrechtas aktyviai dalyvavo Prūsijos politiniame ir religiniame gyvenime, buvo įžvalgus valdovas. Prūsijoje įsteigė Evangelikų Bažnyčią. Protestantizmui platinti į šalį kvietė žymesnius Martyno Liuterio pradėtos Reformacijos šalininkus, mokslininkus. Priėmė ir globojo iš Lietuvos nuo Katalikų Bažnyčios hierarchų ir pačios karalienės Bonos Sforzos persekiojimų pabėgusius reformatus. Karaliaučiaus universiteto, tapusio humanizmo ir Reformacijos idėjų skleidėju Vidurio ir Rytų Europoje, įkūrimo (1544) iniciatorius. Daug padarė, kad Karaliaučius ir universitetas taptų lietuvių ir prūsų raštijos židiniu, lituanistikos ir prūsistikos centru. Universiteto vieni steigėjų ir pirmieji profesoriai buvo iš Didžiosios Lietuvos pasitraukę Abraomas Kulvietis, tapęs Albrechto patarėju, ir Stanislovas Rapolionis. Rūpinosi pirmąja Prūsoje (Karaliaučiuje) įsteigta Hanso Weinreicho spaustuve. Albrechtas rūpinosi lietuvių, kuriems skyrė 7 stipendijas (ir, iš pradžių, prūsų) studentų rengimu protestantų kunigais Mažojoje Lietuvoje, jų materialiniu gyvenimu, buitimi. Studentas Martynas Mažvydas parengė ir 1547 Karaliaučiuje Albrechto lėšomis išleido pirmąją lietuvišką knygą (Katekizmą). Albrechto rūpesčiu ir lėšomis išleisti ir 3 katekizmai prūsų kalba (1545, 1561); nuo 1546 buvo leidžiamos knygos ir lenkų kalba. Prūsijos viešajame gyvenime imta vartoti prūsų, lietuvių, lenkų kalbas. Skyrė lėšų ir lietuviškoms parapijoms, pradžios mokykloms Mažojoje Lietuvoje steigti, religinei literatūrai leisti. Rėmė Reformaciją Lietuvoje ir Lenkijoje, čia stengėsi išplatinti protestantizmą, stiprinti savo įtaką. Norėjo tapti savo mažamečio pusbrolio, vėliau bevaikio Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto regentu ar net Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Tuo tikslu 1546 pavasarį lankėsi Vilniuje. Albrechtą rėmė Lietuvos didikai Radvilos, Goštautai, Kęsgailos. Albrechto antrosios santuokos sūnus Albrechtas Friedrichas (1553–1618) valdyti netiko, todėl nuo 1618 Prūsijos kunigaikštystę valdė Brandenburgo kurfiurstai.

L: Voigt J. Markgraf A. v. Brandenburg. Königsberg, 1852; Tschackert P. Herzog Albrecht von Preussen als reformatorische Persönlichkeit. Halle, 1894; Forstreuter K. Von Ordenstaat zum Fürstentum. 1951; Thielen P. G. Die Kultur am Hofe Herzog Albrechts von Preussen (1525–1568). Göttingen, 1953; Hubatsch W. Albrecht von Brandenburg. 1960; Brakas M. Mažosios Lietuvos istorija, V., 1995, p. 54–60.

Gertrud Bense

Algirdas Matulevičius

Iliustracija: Prūsijos kunigaikštis Albrechtas