katekizmas

katekzmas (gr. katēchēsis – pamokymas), glaustas krikščionių tikėjimo pagrindo išdėstymas. Krikščionybės pirmaisiais amžiais katekizmais vadinti žodiniai pamokymai, išsakomi asmenims, priimantiems Kristaus skelbtą tikėjimą. Jiems pritarusieji buvo krikštijami ir tapdavo krikščionių bendruomenės nariais. VIII–IX a. šie pamokymai, parengti Augustino iš Hippo, J. Chrysostomo, Cyrilo iš Jeruzalės, jau buvo įgavę gana stabilią išraišką, tačiau sistemingą, logišką svarbiausių protestantų religinių tiesų išdėstymą pateikė Martynas Liuteris. 1529 jis parengė ir išleido 2 katekizmus: Didįjį katekizmą dvasininkams, Mažąjį katekizmą parapijiečiams. Po 37 metų Romos katalikai išleido savąjį oficialų popiežiaus Pijaus V aprobuotą Catechismus Romanus. Realizuojant Evangelikų Bažnyčios siekį – tikėjimo tiesas aiškinti gimtąja žmonių kalba, XVI a. viduryje katekizmai parengti ir išspausdinti visų liuteronybę priėmusių tautų kalbomis, tarp jų estų (1535), suomių (1543), lenkų (1544), prūsų (1545), lietuvių (1547), latvių (1585). 1598 Vilniuje išleistas M. Petkevičiaus parengtas katekizmas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenusiems evangelikams reformatams. 1547 Martyno Mažvydo Catechismvsa Prasty Szadei, Mākslas skaitima raschta yr giesmes – leidinys, savo kokybe lenkiantis kaimynų – latvių, prūsų, estų – pirmuosius katekizmus. Be šio Katekizmo tekstų, jame yra lotyniška dedikacija Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, lotyniška pratarmė Malonės ir ramybės Lietuvos bažnyčių ganytojams ir tarnams, didžios prasmės pasaulietinio turinio eiliuota pratarmė Knigieles paczias byla letuvinikump ir szemaicziump, elementorius Pygus ir trumpas mokslas skaitīti yr raschity, 11 giesmių su natomis. 1575 Karaliaučiuje išspausdintas antrasis katekizmas – Enchiridion Catechismas maszas dael paspalitu Plebonu ir Koznadiju Wokischku Ueszuwiu paraszitas per Daktarą Martina Luthera, o isz Wokiszka lieszuwia ant Lietuviszko pilnai ir wiernai pergulditas per Baltramiejų Willentha (gr. encheiridion – vadovas, mokymo priemonė; polonizmai pospolity – visas, visuotinas, kaznodieja – pamokslininkas, kunigas). Šis spaudinys neišliko, žinomas tik iš antrinių dokumentų. 1579 Baltramiejus Vilentas antrą kartą išleido jį galbūt šiek tiek pataisytą ir papildytą. Šiuo katekizmu galėjo pasinaudoti žemaičių kanauninkas Mikalojus Daukša, į lietuvių kalbą versdamas ispano J. Ledesmos katekizmo lenkišką variantą Katechismas Arba mokslas kiekwienam krikszczionii priwalvs (išsp. 1579 Vilniuje). XVII a. II pusėje pradėti leisti keliakalbiai M. Liuterio Mažieji katekizmai. 1670 Karaliaučiuje išspausdintas trikalbis D. Martini Lutheri Catechismus minor Germanico-Lithvanico-Latinus (rengėjas nežinomas). Kai kurie bibliografai mano, kad šis katekizmas galėjo būti keturkalbis, t. y. tekstai spausdinami ir lenkų kalba. Apie 1683, 1696, 1701, 1709, 1720 ir 1751 buvo išleisti keturkalbiai katekizmai. 1700 Prūsijos aukščiausioji valdžia nurodė mokyti religinių tiesų iš patikslinto Bernardo Sandeno parengto Catechisation, oder Kinder Lehre (išl. 1700). 1701 jis išverstas į lietuvių kalbą ir pavadintas Kategizavimas arba Waikų Mokslas. Senieji katekizmai nedaug skyrėsi savo struktūra: I skyriuje pateikiant klausimus ir atsakymus aiškinti Dekalogo reikalavimai, II ir III skyriuose tokiu pat metodu aiškintas Tikėjimo išpažinimo bei krikščionių pagrindinės maldos Tėve mūsų turinys, IV ir V skyriuose – Krikšto ir Šventosios Vakarienės prasmė, paskirtis. Katekizme yra maldų, pamokymų, giesmių posmelių. 1719 Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas I nurodė Johannui Heinrichui Lysiui parengti patikslintą katekizmą, visiems lietuviams tinkantį. J. H. Lysius katekizmo rankraštį pateikė tikrinti 62 (ar 63) kunigams. Neišvengta nesutarimų, ginčų. Katekizmo spausdinimas užsitęsė. Jį ruošti baigė kiti asmenys: Gabrielis Engelis, Johannas Jacobas Quandtas (Kvantas), K. Sahmė. 1722 Tilžėje buvo išleistas M. Liuterio Mažasis katekizmas (kiti leidimai apie 1726,1730, 1751). Tai buvo pirmą kartą išleistas dvikalbis katekizmas Prūsijos lietuviams. Prie jo pridėtas apeigynas išspausdintas vien lietuviškai. Išliko tik vienas šio katekizmo egzempliorius Hallės universiteto bibliotekoje ir defektuotas Rygoje. 1750 Karaliaučiuje išleistas D. Mertino Luteraus mažas Katgismas ir D.Jono Jokūbo Rambako Pamokslas apie Ißganymo Dawadą davė pradžią populiarioms mokymo priemonėms, sudarytoms iš katekizmo ir kitų didaktinių religinių tekstų (vertė Fabijonas Ulrichas Glazeris; leidimu pasirūpino J. Quandtas). 1832 Karaliaučiuje išleistos vokiečių pedagogo, kunigo Johanno Gottliebo Weisso Wieros-knygėlės arba krikszconiszkos Wieros-Mokslas su Dakt. Martino Luteraus mažu Katgismu <...>, kurias išvertė Juodkrantės parapijos kunigas Christophas Wilkė. 1841 jį pakartotinai išvertė Frydrichas Kuršaitis (kitos dvi laidos – 1845, 1865). 1835 Klaipėdoje išleistas S. Dreisto Lutteraus Katgismas Klausimuose ir Atsakimuose <...>. Johanno Friedricho Franzo Schröderio išleistas Martino Luteraus Katgismo Ißguldimas ewang. Szuilems (išl. apie 1873, 1875–1881, 1882) naudotas kaip mokymo priemonė uždraudus lietuvių kalbą mokyklose. Ypač populiarus buvo Tilžės superintedento Otto Glogau parengtas Dr. Mertino Luteraus mažasis Katgismas trumpay iszguldytas (1 leid. 1855, 10 leid. 1920). XVII–XIX a. išleista ir daugiau katekizmų (ne visi jie išliko). 1921 „Sandora“ Klaipėdoje išspausdino Švento Rašto nusidavimus. Atskirą jų dalį sudarė Mažojo katekizmo tekstai. 1924 Jonas Jokūbas Purvinas parengė Evangeliškos tikybos knygą. Daugiau kaip 20 metų iš jos buvo mokomasi religinių tiesų. Mažiau populiarus buvo Viliaus Gaigalaičio parengtas Dr. Martyno Liuterio Mažasis katekizmas (išl. 1931 Klaipėdoje). Tai pirmasis Mažojoje Lietuvoje katekizmas, publikuotas lotyniškomis raidėmis. 1935 katekizmą sudarė Jonas Pauperas. 1946 išspausdintas kunigo Martyno Preikšaičio parengtas M. Liuterio Mažasis katekizmas, skirtas į Vokietiją evakuotiems lietuviams. 1947 didesnį Dr. Martyno Liuterio Mažąjį katekizmą parengė J. Pauperas. 1952 Anso Trakio suburta grupė parengė Palydovą lietuviui evangelikui svetur, jame įdėtos maldos, giesmės, katekizmas ir Frico Šlenterio parašyta tremties Bažnyčios veiklos apžvalga. 1984 išspausdintas lietuviškas katekizmas – pirmasis po Antrojo pasaulinio karo. 1991 Plikių parapijos kunigas Liudvikas Fetingis parengė ir išleido nedidelį (46 puslapių) katekizmą, o 1992 M. Liuterio Mažąjį katekizmą – Lietuvos Evangelikų Liuteronų Bažnyčios Konsistorija (sudarė J. Klėmanas).

L: Jacoby R. Zur Geschichte der litauischen Übersetzung des kleinen Lutherschen Katechismus // Mitteilungen der Litauischen Literarischen Gesellschaft. Bd. 1. H. 8. Heidelberg, 1880, S. 118–129; Kaunas D. Katekizmai // Mažosios Lietuvos knyga. V., 1996, p. 156–162; Juška A. Katekizmai // Mažosios Lietuvos Bažnyčia XVI–XX amžiuje. Klaipėda, 1997, p. 92–98.

Albertas Juška

Iliustracija: Martyno Mažvydo „Katekizmo“ 450–osioms metinėms išieistos Alfonso Šešplaukio knygos „Pirmoji lietuviška knyga naujųjų tyrinėjimų šviesoje“ viršelis, 1997

Iliustracija: Baltramiejaus Vilento versto Enchiridiono antrasis leidimas, 1579 / Iš Vilniaus universiteto bibliotekos

Iliustracija: Bernhardo von Sandeno katekizmas, 1701 / Iš Vilniaus universiteto bibliotekos

Iliustracija: Vienas keturkalbio katekizmo leidimų, 1709 / Iš Vilniaus universiteto bibliotekos

Iliustracija: Jono Purvino sudarytos „Evangeliškos tikybos knygos Klaipėdos krašto mokykloms“ antraštinis lapas, 1924

Iliustracija: „Mažasis katekizmas“, išleistas Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios Konsistorijos, 1982