Kristijonas Gotlybas Milkus

Mikus Kristijonas Gotlybas (Christian Gottlieb Mielcke) 1733Jurbarke (Įsruties aps.) 1807 VII 6Pilkalnyje, Mažosios Lietuvos kalbininkas, raštijos darbuotojas, vienas iš pasaulietinės lietuvių poezijos pradininkų, giesmių kūrėjas, vertėjas. Petro Gotlybo Milkaus sūnus, Danieliaus Frydricho Milkaus brolis. Pavardę vokiškai rašė Mielcke. Lietuviška jos forma nėra visai tikra, gali būti ir Mielkus. Pavardė kilusi iš krikštavardžio, kuris yra Melchioro trumpinys. Lietuvių kalbą mokėjo nuo vaikystės. Nuo 1751 studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete (kur gal lankė Lietuvių kalbos seminarą). Prieš paskiriamas į Pilkalnį pertraukęs studijas dirbo kunigo padėjėju lietuvių parapijoje. Manoma, kad universiteto nebaigė. 1762–1807 dirbo Pilkalnyje mokytoju ir choro vadovu (kantoriumi). Daugiausia nusipelnė savo kalbotyros darbais: žodynu ir gramatika (išl. 1800 Karaliaučiuje). Parengė Littauisch-deutsches und deutschlittauisches Wörter-Buch, 1800 [Lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių kalbų žodynas], remdamasis Pilypo Ruigio žodynu (1747), kurį gerokai papildė, praplėtė ir pagerino. Nemažą frazeologijos dalį ėmė iš Jokūbo Brodovskio ir dar 2 nežinomų rankraštinių žodynų. Įdėjo apie 300 priežodžių ir patarlių. Kai kurias frazes paėmė iš tuomet dar neskelbtų Kristijono Donelaičio Metų. Žodyne net 4 įžangos: paties Milkaus, Berlyno universiteto profesoriaus Danieliaus Jenischo, valstybės patarėjo Christopho Friedricho Heilsbergo ir filosofo Immanuelio Kanto. Jose palankiai atsiliepiama apie lietuvių kalbą, tautosaką ir lietuvius. Ypač reikšminga I. Kanto prakalba Draugo prierašas, kurioje su aiškia simpatija kalbama apie lietuvius, iškeliama lietuvių kalbos reikšmė Europos kultūros istorijai pažinti, teigiamai atsiliepiama apie lietuvių kalbos ypatybes. Milkaus žodynas buvo populiarus ne tik Mažojoje, bet ir Didžiojoje Lietuvoje. Jis užbaigė ankstyvąjį lietuvių leksikografijos etapą, kuriam būdingi praktikos reikalams skirti žodynai, daugiausia paremti rašto paminklais, bibline leksika. Antras reikšmingas Milkaus kalbinis darbas – gramatika Anfangs-Gründe einer Littauischen Sprachlehre, 1800 [Lietuvių kalbos mokslo pradmenys]. Jos pagrindą sudarė Povilo Frydricho Ruigio veikalas. Milkaus gramatikos naujovė – skyrius apie poezijos kalbą Trumpas lietuvių poezijos vadovas. Jame Milkus pateikė 18 eilučių tekstą iš K. Donelaičio Metų (su vertimu į vokiečių kalbą), keletą paties Milkaus grožinės kūrybos vertimų, Ch. F. Gelerto eiliuotą pasakėčią Kūlikas. Ši gramatika buvo plačiai žinoma Mažojoje ir Didžiojoje Lietuvoje. Ja naudojosi Simonas Daukantas, Dionizas Poška ir kiti. Milkus išvertė J. G. Heimo pamokslų rinkinį Mišknygos (išl. 1800). Paminėtinas 1806 (su 1805 data) išleistas jo giesmynas Senos ir naujos krikszczioniszkos giesmes. Iš 566 giesmių 103 surinktos (išverstos) paties sudarytojo (į giesmyną įdėtos 4 originalios Milkaus giesmės bei jo 99 verstos). Jį rengdamas 1781–1791 Milkus polemizavo su Gotfrydu Ostermejeriu dėl kalbos ir turinio tobulinimo lietuvių evangelikų giesmynuose. Polemika turėjo nulemti, kurio giesmynas pakeis Adomo Frydricho Šimelpenigio jaunesniojo giesmyną. Milkus parašė ir originalių pasaulietinės poezijos kūrinių. Tai istorinė poema Pilkainis (332 eilutės), parašyta apie 1786 (skelbta 1822–1823, V. Biržiška išspausdino Tautoje ir Žodyje, 1931). Tai vienas iš pirmųjų lietuvių poezijos kūrinių istorine tematika, pirmasis poemos žanro bandymas. Milkus buvo kviečiamas versti į lietuvių kalbą oficialių įsakymų. Nuo 1788 vasaros pusę metų ėjo oficialaus valdžios įsakų vertėjo pareigas. Žinomi keli Milkaus vertimai. Milkus buvo numatytas lietuviams skirto valdiško laikraščio redaktoriumi. Tačiau toks laikraštis nepasirodė. Tai būtų buvęs pirmasis lietuviškas laikraštis.

L: Kristijonas Gotlybas Milkus. Pilkainis. V., 1990; Biržiška V. Aleksandrynas, t. 2, Čikaga, 1963 / V., 1990, p. 130–136; Gineitis L. Kristijonas Milkus // Lietuvių literatūros istorija. V., 1957, t. 1, p. 243–248; Lebedys J. Senoji lietuvių literatūra. V., 1977, p. 183–187, 187–193; Urbutis V. K.G.Milkaus žodyno rankraštinis perdirbinys // Baltistica, 1986, t. 22 (1), p. 76–85; Ignatjeva J. K. Donelaičio amžininko – K.G.Milkaus rankraščių tyrimas // Mokslas ir gyvenimas, 2003, Nr. 6, p. 29–31; Berlyno Centrinio evangelikų archyvo kunigų kartoteka; Prūsijos kultūros paveldo slaptojo archyvo dokumentai: XX EM 139 b., nr. 25, Bd. 2 a, 2 b; XX EM 39 a., nr. 52, Bd. 2, 4, 6, 8; XX EM 118 e 3, nr. 80; XX EM 22 a, nr. 3; Lituanistinio sąjūdžio XVIII amžiaus Prūsijoje atodangos II. Dokumentinis Milkų šeimos palikimas / Die Hintergründe der Lituanistischen Bewegung im 18. Jahrhundert in Preussen II. Das dokumentarische Erbe der Familie Mielcke, parengė Birutė Triškaitė ir Žavinta Sidabraitė, V., 2019.

Gertrud Bense

Daiva Kšanienė

Žavinta Sidabraitė

Zigmas Zinkevičius

LE

Iliustracija: Kristijono Gotlybo Milkaus „Lietuvių–vokiečių ir vokiečių–lietuvių kalbų žodyno“ antraštinis lapas, 1800 / Iš Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekos