Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Gotfrydas Ostermejeris

Gottfried Ostermeyer, XVIII a. Mažosios Lietuvos kalbininkas, raštijos darbuotojas, kultūros tyrėjas, evangelikų liuteronų kunigas, giesmių kūrėjas, vertėjas.

Òstermejeris Gotfrydas (Gottfried Ostermeyer) 1716 IV 20 Marienburge 1800 III 13 Trempuose, Mažosios Lietuvos kalbininkas, raštijos darbuotojas, kultūros tyrėjas, evangelikų liuteronų kunigas, giesmių kūrėjas, vertėjas. Kilmė vokiška. Tėvas atvyko iš Saksonijos ir Marienburge dirbo odininku. 1736 mokėsi Torunės gimnazijoje, 1737–1740 Karaliaučiaus universitete studijavo teologiją. Lietuvių kalbos seminare išmoko lietuvių kalbą. 1740–1752 dirbo namų mokytoju Mažojoje ir Didžiojoje Lietuvoje. Nuo 1744 dirbo Trempų parapinės mokyklos mokytoju – precentoriumi, nuo 1752 – Trempų parapijos kunigu. Buvo įsitraukęs į lituanistinę veiklą: tyrė ne tik lietuvių kalbą, jos raštiją, bet ir Mažosios Lietuvos praeitį, senąjį lietuvių tikėjimą, domėjosi kultūros dalykais. Königliche deutsche Gesellschaft zu Königsberg [Karaliaučiaus karališkoji vokiečių draugija] narys ir garbės narys. Draugijos leidinyje Preussisches Archiv [Prūsų archyvas] vokiečių kalba paskelbė nemaža straipsnių iš prūsų ir lietuvių religijos, bažnytinės ir kultūros istorijos, etnografijos, mitologijos, istorijos. Minėtini jo straipsniai apie Prūsijos vietovardžius (1780), XVIII a. Prūsijos lietuvininkus (1783), Kulmo žemės vietovardžius (1783), vakarų baltų dievus Perkūną, Pykulį ir Patrimpą (1793), Trempų parapijos istoriją (1793), Prūsijos lietuvių bažnyčias (1795), parapinių mokyklų mokytojus (1798). Polemizavo su profesoriumi J. Tunmanu, neigusiu lietuvių kalbos ir tautos savitumą; parašė knygą Kritischer Beitrag zur altpreußischen Religionsgeschichte (1775) [Kritiškos pastabos apie senprūsių religijos istoriją]. Dar labiau gynė prūsų ir lietuvininkų autochtoniškumą, tautinį savitumą ir kultūrines teises, smerkė Prūsijos valdžios germanizacinę politiką ir baudžiavą veikale Gedanken von den alten Bewohnern des Landes Preussen [Mintys apie Prūsų krašto senuosius gyventojus] (1780). Sudarė, išvertė iš vokiečių kalbos ir spaudai parengė Agendą (1775), giesmynų (1781, 1791), Thomo Kempiečio pamokslą Širdingas pagraudenimas (1781). Ypač rūpinosi giesmių kalba. Pagrindu paėmęs Adomo Frydricho Schimmelpfenigio jaunesniojo giesmyną parengė ir išleido Giesmes šventas, bažnyčioje ir namie giedamas su nabožnomis maldomis (1781; 508 giesmės, 30 iš jų sukūrė pats). Dėl jų kilo aštri konkurencinė polemika su Kristijonu Gotlybu Milkumi. Siekė senąsias giesmes perdirbti, jų kalbą priartinti prie žmonių šnekamosios kalbos. Tam priešinosi konservatyviai nusiteikę kunigai; jie pasirūpino, kad būtų uždrausta platinti Ostermejerio abu giesmynus. Kilus diskusijai dėl šių giesmynų jis vokiečių kalba paskelbė savo nuostatas ginančią Apologie des neuen Littauischen Gesangbuches (1789–91, 4 d.) [Naujojo lietuviško giesmyno apologiją] ir kitų poleminių brošiūrų. 1793 parašė ir išleido Erste Littauische Liedergeschichte [Pirmąją lietuviškų giesmynų istoriją], kurioje pateikė giesmynų istoriografiją, leidimo ir turinio analizę, kritiškai apžvelgė XVI–XVIII a. protestantiškus giesmynus, pateikė nemaža duomenų apie jų parengimo aplinkybes, giesmių autorius ir kita. Ši knyga laikytina pirmuoju lietuvių literatūros istorijos veikalu. Jis laikomas lietuviškos knygotyros filologinės krypties pradininku. Ostermejeris parašė lietuvių kalbos gramatiką vokiečių kalba Neue Littauische Grammatik, 1791 [Naujoji lietuvių kalbos gramatika], išsamesnę už ankstesnius Friedricho Wilhelmo Haacko ir Povilo Frydricho Ruigio veikalus. Jos skyriuje Apie prozodiją pirmą kartą pateikė lietuvių poetikos taisykles. Svarbi šios gramatikos naujovė – išsamus sintaksės skyrius, kuriuo vėliau rėmėsi Augustas Schleicheris. Ostermejeris parašė lietuviškų gramatikų istoriją, tačiau jos nepaskelbė (rankraštis neišliko). Ostermejeris turėjo turtingą lietuviškų ir lituanistinių leidinių biblioteką. Sustiprėjus Mažosios Lietuvos germanizacijai, buvo pasipriešinimo krašto vokietinimui pavyzdys.

L: Vanagas V. Gotfridas Ostermejeris – pirmasis lietuvių literatūros istorikas // Literatūra ir kalba 5. 1961; Gineitis L. Pirmoji polemika lietuvių raštijos klausimais // Literatūra ir kalba 6. 1962, p. 235–239; Biržiška V. Aleksandrynas 2. Čikaga, 1963 / Vilnius, 1990, p. 101–107; Lebedys J. Senoji lietuvių literatūra. V., 1977, p. 155–157, 183–187; Sabaliauskas A. Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija 1. V., 1979, p. 18–19; Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos istorija 4: Lietuvių kalba XVIII–XIX a. V., 1990, p. 261–264; Ostermejeris G. Rinktiniai raštai. V., 1996.

Domas Kaunas

Daiva Kšanienė

Zigmas Zinkevičius

Algirdas Matulevičius

Iliustracija: Gotfrydo Ostermejerio knygos „Agenda...“, 1775, antraštinis lapas (vokiškai) / Iš Domo Kauno knygos „Mažosios Lietuvos knyga“, 1996

Iliustracija: Gotfrydo Ostermejerio knygos „Lietuvių kalbos gramatika“, 1791, antraštinis lapas (vokiškai) / Iš Domo Kauno kygos „Mažosios Lietuvos knyga“, 1996