precentorius

preceñtorius (lot. praecentor – dainavedys, solistas, dirigentas), protestantų bendruomenės vaikų mokytojas. Anksčiausiai (1568) precentoriaus funkcijas nusakė Pamedės vyskupas J. Wigandas: vesti giesmę bažnyčioje, išmokyti bendruomenės vaikus iš galvos sakyti bent 3 katekizmo dalis, pamokyti juos skaityti, rašyti, skaičiuoti. Miestų parapinėse mokyklose precentorius dar kiek mokė laisvųjų menų ir lotynų kalbos. Be darbo mokykloje, jie privalėjo padėti dvasininkams – nesant kunigo, susirinkusiems žmonėms skaityti bei aiškinti Šventąjį Raštą, pakrikštyti kūdikį, palaidoti mirusįjį. Vėliau precentoriaus pareigų padaugėjo: prieš pamaldas privalėjo atidaryti bažnyčią, po jų – užrakinti, rūpintis altoriaus, sakyklos švara, laiku krikštijimo indą pripildyti tyru vandeniu, stebėti, kurie parapijiečiai blogai lanko pamaldas; nesant varpininko – skambinti varpais. XVI–XVII a. Mažosios Lietuvos parapijoje dirbę precentoriai dažnai nebuvo geriau išsilavinę. Vienas precentorius, paklaustas žmonių, kur – danguje ar ant žemės yra šventoji Jeruzalės žemė, negalėjęs atsakyti; tik po kelių dienų, pasikalbėjęs su kunigu, mįslingai paaiškinęs: Ji ant žemės ir yra prieš saulėtekį. XVIII a. parapinėse mokyklose precentoriavo Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakultete mokęsi (bet jo nebaigę) asmenys ir universitetą baigusieji (kai kunigų rengta daugiau negu buvo parapijų). Jie vadinti lotynišku žodžiu litteratus, t. y. universitete mokėsi. Precentoriais dar dirbo universiteto parengiamosios mokyklos Collegium Albertinum (įsteigta 1541), kelių Prūsijos aukštesniųjų (arba lotynų) mokyklų auklėtiniai. Didžiųjų miestų mokyklų mokytojams už darbą mokėta daugiau, nei dirbusiems bažnytkaimių mokyklose; pvz., 1637 Fischhauseno kunigas J. Wehneris per metus gavo 100, precentorius Ch. Keuleris – 80 markių, Trempų parapijos kunigo G. L. Mühlenkampfo (1736–1751) alga buvo 200 florenų, precentoriaus J. Brodowskio – 112. Papildomai jiems duotas nemokamas butas, dirbamos žemės sklypas daržui bei sodui, pieva jų gyvuliams ganyti. Metų pabaigoje parapijiečiai privalėjo pristatyti sutartą kiekį maisto produktų, suvežti kurą precentoriaus butui ir mokyklai apšildyti. 1644 XII 12 Priekulės mokykloje dirbusiam precentoriui, kaip išsilavinusiam (litteratus), kasmet mokėta po 50 markių; 1674 precentoriui temokėta tik 10 markių (matyt, tas buvo ilitteratus). Kartais bendruomenės nustodavo precentoriui mokėti sutartą atlyginimą; taip atsitiko Karklės parapijoje – čia dirbęs precentorius Stimmeris liko be jokio pragyvenimo šaltinio. Precentoriaus pareigoms stengtasi atrinkti aukštos moralės, pavyzdingo elgesio, tinkamo išsilavinimo asmenis. Atrinkdavo parapijos kunigas: be jo pritarimo joks asmuo precentoriumi negalėjo būti paskirtas. Precentoriumi yra dirbę daug Mažosios Lietuvos kultūrai nusipelniusių asmenų. 1564–1573 Jurbarko (Įsruties apskritis) parapinėje mokykloje vaikus prusino Karaliaučiaus universiteto stipendininkas Jonas Bylaukis, 1580–1583 Kaukėnų parapinėje mokykloje – Aleksandras Rodūnionis jaunesnysis (1550–1593), 16 metų Kraupiško parapijoje Patroklas Velveris (1555–1598), Širvintos parapinėje mokykloje 1578–1580 Jonas Gedkantas (1556–apie 1619), Piktupėnuose 1598–1601 mokytojavo Zacharijus Blotnas jaunesnysis (1557–1629), visą gyvenimą Trempuose – žymus XVIII a. žodyninkas, tautosakos rinkėjas Jokūbas Brodowskis (1692–1744). Precentoriaus reikšmė sumažėjo XIX a. pradžioje, kai švietimo klausimus ėmė reguliuoti valstybė ir vietoj parapinių mokyklų steigė aštuonklases liaudies mokyklas. Bet precentoriai ir toliau liko svarbūs asmenys: jie rengė jaunuolius konfirmacijai, vargonininkavo, organizavo parapijų bažnytinius chorus, aktyviai dalyvavo parapijos visuomeniniame gyvenime. Precentoriaus tarnyba išliko iki 1918.

Albertas Juška

Iliustracija: Plaškių precentoriaus Gottl. Šušio (Schuschies 1811–79) antkapinis kryžius, 2004