Povilas Frydrichas Ruigys

Ruigỹs Povilas Frydrichas (Paul Friedrich Ruhig) apie 1725Valtarkiemyje po 1785 Karaliaučiuje, Mažosios Lietuvos lietuvių kalbininkas. Pilypo Ruigio sūnus. Nuo 1740 studijavo Karaliaučiaus universitete; vėliau kelerius metus dėstė jo Lietuvių kalbos seminare. Gyveno Latvijoje. Susirgo psichine liga, gydytas Karaliaučiaus ligoninėje (čia ir mirė). Ruigys parašė lietuvių kalbos gramatiką Anfangsgründe einer Littauischen Grammatik, 1747 [Lietuvių gramatikos pradmenys]. Rašydamas pasinaudojo Danieliaus Kleino, Kristupo Sapūno, Friedricho Wilhelmo Haacko gramatikomis, tėvo užrašais. Gramatika skirta Lietuvių kalbos seminaro klausytojams. Ruigiui padėjo seminaro bendradarbiai F. Tiška ir G. E. Rekertas. Ruigys pirmasis parašė apie priegaides, jas vadino skiemenų tonu. Detaliau suklasifikavo Mažosios Lietuvos tarmes. Ruigys minėjo kuršininkų kalbą Kuršių nerijoje. Ją laikė latvių ir vietinių lietuvių žvejų kalbų mišiniu. 1800 Kristijonas Gotlybas Milkus išleido perredaguotą ir papildytą Ruigio gramatiką.

L: Biržiška V. Aleksandrynas 2, Čikaga, 1963, V., 1990, p. 120–121; Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos istorija 4. V., 1992, p. 255–261.

MLFA

Zigmas Zinkevičius

Iliustracija: Povilo Frydricho Ruigio lietuvių kalbos gramatikos viršelis, 1747 / Iš Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekos