kantorius

kañtorius, giedojimo mokytojas, bažnytinio choro vadovas, dirigentas, vargonininkas protestantų bažnyčioje. XVI a. po Martyno Liuterio reformų evangelikų liuteronų religinių apeigų svarbiausia dalimi tapo visuotinis bendruomenės giedojimas bažnyčioje. Tada dainavedžiu, solistu, dirigentu buvo precentorius. Kiti šaltiniai nurodo buvus vyresniuosius kantorius (precentorius) ir jų pavaduotojus (succentorius). Spėjama, kad Abraomo Kulviečio kolegijoje Vilniuje giedojimo mokėsi ir Martynas Mažvydas. Kristijonas Donelaitis 1740–1742 dirbo kantoriumi Stalupėnų mokykloje. Stalupėnuose 1805–1812 kantoriumi dirbo ir Gottfriedas Ostermejeris. Specialių kantorių mokyklų nebuvo. Būsimieji evangelikų liuteronų kunigai muzikinį išsilavinimą ir giedojimo patirtį įgydavo studijuodami teologiją Karaliaučiaus, Wittenbergo ir kituose universitetuose. Kantoriais dirbdavo ir mokytojai (pvz., Kristijonas Milkus), muzikinį išsilavinimą įgiję seminarijoje. XIX–XX a. pradžioje kantoriais jau būdavo specialų muzikinį išsilavinimą turėję žmonės (Alexanderis Johovas, Peteris Wilhelmas Wolffas). Mažojoje Lietuvoje dažniau tik XVIII a. pabaigoje–XIX a. prakutusios bendruomenės įstengė įsigyti vargonus ir pasikviesti vargonininką-kantorių. Jais dažnai tapdavo precentoriai (turėję muzikinę klausą ir gebėję vargonininkauti). Tik turtingesnės parapijos įstengė turėti atskirą precentorių – parapinės mokyklos mokytoją – ir kantorių-vargonininką. XIX ir XX a. sandūroje kantoriais pradėta vadinti ir sakytojus, kurie trūkstant kvalifikuotų dvasininkų užimdavo kunigų vietas. Po 1944 Klaipėdos krašte beveik nebelikus evangelikų liuteronų kunigų, pamaldas iki 1952 laikė kantoriai J. Karalius (Doviluose), M. Krenertas, Artūras Timpa (abu Katyčiuose), J. Kiaupa, M. Miklovaitis (abu Kintuose), P. Knispelis (Lauksargiuose), Martynas Tydekas (Plikiuose), Martynas Mickus (Priekulėje), M. Bicka (Ramučiuose), A. Kibelka, J. Klumbys, J. Kuršius (visi Saugose), Augustas Dėvilaitis (Šilutėje), J. Albužys (Verdainėje prie Šilutės), M. Ponelis (Vyžiuose). Žinomi ankstesnių laikų kantorių skundai dėl menko atlyginimo ir daugybės pareigų. Ypač nepasiturinčiose bendruomenėse kantoriams tekdavo ne tik mokyti giedoti suaugusiuosius bei vaikus, vadovauti chorams, bet ir atlikti kitokius darbus (pildyti bažnyčios knygas, tvarkyti buhalteriją, mokyti konfirmacijai besirengiančius vaikus, pavaduoti kunigą ir kitus). Dažnai daugelis kantorių neturėjo nei muzikinio, nei teologinio išsilavinimo. Evangelikų kunigų ir tikybos mokytojų konferencijoje Kaune 1932 III 31 buvo aptartos kantorių darbo problemos Klaipėdos krašte. Konsistorijos prezidentas Vilius Gaigalaitis, Šilutės bažnyčios kantorius Sperberis ir kiti siūlė rengti kantorių kursus, kur būtų dėstoma muzikos teorija, rengiamos pratybos, aiškinamas Šv. Raštas ir kita. Kantoriai pageidavo lavintis mokytojų seminarijose, pasimokyti vargonuoti. Žymesni Klaipėdos krašto kantoriai – evangelikų liuteronų chorų vadovai: J. Sunius, Martynas Lacytis, Jurgis Lampsatis, J. Jurgaitis, Vilius Bajoraitis, Pareigis, Kibelkštis, Jaudžimas, Grimas, E. Kalvaitis.

Daiva Kšanienė

Vytautas Gocentas

Albertas Juška

Iliustracija: Kantorius Augustas Dėvilaitis su žmona Madlyne ir sūnumi Evaldu, marčia Elizabeta, giminaite Plaktyte, vaikaičiais Gintaru ir Kotryna Šyškrantėje, Šilutės aps., 1956 / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio