Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Kristijonas Donelaitis

XVIII a. lietuvių poetas, evangelikų liuteronų kunigas. Pasaulietinės lietuvių poezijos pradininkas, klasikas.

Doneláitis Kristijonas, Dónelaitis 1714 I 1Lazdynėliuose (5 km į rytus nuo Gumbinės) 1780 II 18Tolminkiemyje, lietuvių poetas, evangelikų liuteronų kunigas. Pasaulietinės lietuvių poezijos pradininkas, klasikas. Kilęs iš Mažosios Lietuvos laisvųjų valstiečių. Manoma, kad Hans Doneleitis, su dar dviem lietuviais valstiečiais įsikūręs 1683 būsimuose Lazdynėliuose, buvo poeto senelis. Apie tą laiką gimė Donelaičio tėvas, vardu Kristupas. Jis galbūt buvo kalvis. 1720 mirus tėvui, Donelaitis pateko į Karaliaučių. Čia baigė vidurinį mokslą ir 1736–1740 studijavo Karaliaučiaus universitete; jame dar lankė Lietuvių kalbos seminarą. Baigė Teologijos fakultetą. 1740–1742 Stalupėnų mokyklos kantorius (giedojimo mokytojas), 1742–1743 rektorius (vedėjas). 1743 pabaigoje įšventintas kunigu ir nuo tada iki gyvenimo pabaigos buvo Tolminkiemio klebonas. Čia perstatė bažnyčią, kleboniją, pastatydino naują mokyklos pastatą ir klebonų našlių namą. Po Antrojo pasaulinio karo atstatytoje bažnyčioje ir rekonstruotoje klebonijoje įkurtas Donelaičio memorialinis muziejus. Kitas Donelaičio memorialas įrengtas buvusioje Lazdynėlių vietovėje – pastatytas paminklinis akmuo, aplink kurį 1989 pasodintas ąžuolynas. Tolminkiemio parapijai priklausė 5 pradžios mokyklos. Donelaitis rūpinosi jaunimo švietimu, sielojosi dėl lietuvių tautos ir kalbos likimo Mažojoje Lietuvoje. Be poezijos, kūrė muzikines kompozicijas, gamino muzikos instrumentus (fortepijoną, klavesinus), barometrus, termometrus, mikroskopus, šlifavo optinius stiklus, veisė sodą. Ūkio reikalais tikriausiai daugiausia rūpinosi poeto žmona, buvusio Stalupėnų mokyklos vedėjo našlė Ana Regina (Geldapės teisėjo Ohlefanto duktė, manoma, vokietė), kurią Donelaitis vedė 1744. Vaikų neturėjo. Poeto senatvę drumstė ir sveikatą alino bylinėjimasis su Tolminkiemio dvaro amtmonu Teofiliu Ruigiu (Ruhig) dėl valdžios įsakymu vykdomos žemių separacijos (perdalijimo). Donelaitis gynė parapijos bei klebonijos žemės valdą ir būrų interesus. Iš Donelaičio kūrybos išliko poema Metai, 6 eiliuotos pasakėčios (pirmos originalios lietuviškos pasakėčios), trys eilėraščiai vokiečių kalba ir kitų kūrinių. Pasakėčiose kritikuojamos moralinės žmonių ydos, smerkiami būrų skriaudikai ponai, guodžiami baudžiauninkai. Svarbiausiame kūrinyje – poemoje Metai (parašytoje apie 1760–1770) Donelaitis epiškai pavaizdavo XVIII a. vidurio Mažosios Lietuvos lietuvių baudžiauninkų gyvenimą, jų antagonistinius socialinius ir tautinius santykius su vokiečių dvarininkais ir kitataučiais kolonistais. Sukūrė ryškių lietuvininkų būrų („viežlybųjų“ ir „nenaudėlių“) paveikslų, kaimo buities, baudžiauninkų darbo, papročių vaizdų, lyrinių gamtovaizdžių. Donelaitis kėlė prigimtinės žmonių lygybės idėją, smerkė baudžiavą (nors tiesiogiai ir neragino jos panaikinti), žadino lietuvininkų valstiečių tautinę savimonę. Metuose regime pirmuosius lietuvių literatūroje groteskiškus dvarininkų ponų šaržus. Kūrinyje ryški etinė ir religinė didaktika. Lietuviškas eiles Donelaitis rašė metrotoniniu hegzametru – derindamas ne tik kirčiuotus, bet ir ilguosius bei trumpuosius skiemenis. Tai unikalu. Rašydamas hegzametru, kaip didieji antikos poetai, Donelaitis pabrėžė lietuvių kalbos vertę ir autoritetą. Poeto stilių veikė blėstantis barokas ir įsivyraujanti Apšvietos epocha. Metai įrašyti į UNESCO sudarytą Europos literatūros šedevrų sąrašą (1977), išversti į anglų, armėnų, baltarusių, čekų, graikų, gruzinų, ispanų, italų, latvių, lenkų, olandų, prancūzų, rusų, švedų, ukrainiečių, vengrų ir vokiečių kalbas. Donelaitis yra vertęs į lietuvių kalbą Prūsijos valdžios įsakų. Išliko jo versta brošiūra apie ganyklų separacijos naudą. Vertimas daug sklandesnis negu kitų to meto valdiškų raštų.

L: Donelaitis K. Raštai. V., 1977; Metai ir pasakėčios. V., 1994; Metai. V., 1983; Rankraščiai [fotografuotinis leidimas] V., 1955; Biržiška V. Aleksandrynas. II. Chicago, 1963. V., 1990, p. 73–92; Biržiška V. ir Brazaitis J. Kristijonas Donelaitis // LE, V; Jurginis J. Donelaičio „Metai“ kaip istorijos šaltinis // Literatūra ir kalba. T. 7. V., 1965, p. 55–73; Gineitis L. Klasicizmo problema lietuvių literatūroje. V., 1972; Lebedys J. Senoji lietuvių literatūra. V., 1977, p. 194–316; Gineitis L. Lietuvių literatūros istoriografija. V., 1982; Kuzmickas V. Kristijonas Donelaitis. V., 1983; Gineitis L. Kristijonas Donelaitis ir jo epocha. V., 1990; Zinkevičius Z. Lietuvių kalbos istorija. T. 4.: Lietuvių kalba XVIII–XIX a. V., 1990, p. 270–281; Užpurvis J. Keturių metų laikų kūrybos eiga // Trys kalbinės studijos. Chicago, 1990, p. 219–260; Jovaišas A. Kristijonas Donelaitis. K., 1992; Darbai apie Kristijoną Donelaitį. V., 1993; Wenau L. Der Pfarrerdichter von Tollmingkehmen und seine Zeit. Lilienthal, 1996; Radzevičius A. Senosios lietuvių literatūros ir kultūros akiračiai. K., 1997; Gineitis L. Kristijono Donelaičio aplinka. V., 1998; Kaunas D. Kristijono Donelaičio atminties paveldas: studija. V., 2016.

Albinas Jovaišas

Iliustracija: Kristijono Donelaičio kapas Tolminkiemio bažnyčios rūsyje, 1985

Iliustracija: K. Donelaičio dokumentinis portretas, atkurtas Vytauto Urbanavičiaus / Iš Bernardo Aleknavičiaus knygos „Donelaitis ir mes“, 1989

Iliustracija: Birutės Baltrušaitytės eilėraščio, skirto K. Donelaičiui, faksimilė

Iliustracija: Kristijono Donelaičio portretas, 1956

Iliustracija: Kristijono Donelaičio knygos „Metai“ viršelis, 1956

Iliustracija: Kristijono Donelaičio portretas, 1964 / Iš Hermano Buddensiego į vokiečių kalbą išverstų „Metų“, Münchenas, 1966

Iliustracija: L. Pasargės versti „Metai“, 1949 (neišleista)

Iliustracija: Paminklinė skulptūra „Donelaitis 1714–1780“, pastatyta Vilniaus universitete, 1964

Iliustracija: Kompozicija „Kristijonas Donelaitis“, tapyba, 1987

Iliustracija: Medalis „Kristijonas Donelaitis“, 1955 / Iš M. K. Čiurlionio dailės muziejaus

Iliustracija: Kristijono Donelaičio portretas, 1931

Iliustracija: Plakatas, skirtas K. Donelaičio 200-osioms mirties metinėms, Čikaga, 1980

Iliustracija: Plakatas A. Bražinsko operai „Kristijonas“, Vilnius

Iliustracija: Čikagoje išleistas pašto vokas, skirtas K. Donelaičio 250-osioms gimimo metinėms, 1964

Iliustracija: K. Donelaičio pašto ženklas, išleistas Maskvoje, 1964

Iliustracija: K. Donelaičio „Metai. Rudens gėrybės“, įrašytos plokštelėje, 1988

Iliustracija: K. Donelaićio „Metų“ pirmojo leidimo antraštinis lapas, Karaliaučius, 1818

Iliustracija: K. Donelaićio pasakėčių puslapis L. Rėzos leidinyje, Karaliaučius, 1824

Iliustracija: Viliaus Gaigalaičio knygos „Kristijonas Donelaitis“, viršelis, Tilžė, 1913

Iliustracija: Vydūno knygos „Gyvenimas Prūsų Lietuvoje apie 1770 m., kaip jį vaizdavo Kristijonas Donelaitis“, viršelis, 1948

Iliustracija: Jono Užpurvio studijos „Kada ir kaip kūrė Donelaitis savo veikalą: Keturi metų laikai?“ rankraštis, 1947 / Iš Lietuvių kalbos ir literatūros instituto archyvo

Iliustracija: K. Donelaičio pavardė Karaliaučiaus universiteto imatrikuliacijos knygoje, 1736

Iliustracija: „Vasaros darbų“ autografo faksimilė

Iliustracija: Kristijono Donelaičio knygų lentynos Martyno Mažvydo bibliotekos Filologijos skaitykloje fragmentas, 2000

Iliustracija: Kristijono Donelaičio „Vasaros darbai“, Jkuo Muratos išversti į japonų kalbą

Iliustracija: Kristijono Donelaičio portretas, 1957

Iliustracija: Kristijono Donelaičio 250-osioms gimimo metinėms skirtas leidinys, 1964

Iliustracija: Iliusliacijos knygoje „Kristijonas Donelaitis. Jau saulelė vėl“, 1965

Iliustracija: Iliusliacijos knygoje „Kristijonas Donelaitis. Jau saulelė vėl“, 1965

Iliustracija: K. Donelaičio „Metai“, išleisti Los Andžele (anglų klaba 1967). Vertėjas Nadas Rastenis / Iš Bernardo Aleknavičiaus knygos „Donelaitis ir mes“, 1989

Iliustracija: K. Donelaičio „Metų“ leidimas (rusų kalba). Vertėjas Davidas Brodskis / Iš Bernardo Aleknavičiaus knygos „Donelaitis ir mes“, 1989

Iliustracija: Namas Tilžėje, kuriame 1914 I 8 vyko Kristijono Donelaičio minėjimas, 1988

Iliustracija: K. Donelaičio skersgatvis Maskvoje, 1988

Iliustracija: Grupė klaipėdiškių Tolminkiemyje, 1997. Pirmoji iš dešinės – lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ vicepirmininkė Rūta Mačiūnienė

Iliustracija: Tolminkiemis, 1930 / Iš Vilniaus universiteto bibliotekos rankraščių skyriaus

Iliustracija: Lutzo Wenau knygos „Tolminkiemio kunigas, poetas ir jo laikas" (vokiškai, 1996) viršelis

Iliustracija: Lietuvos pašto ženklas „Kristijonas Donelaitis“, 1994