Donelaičio memorialinis muziejus
Doneláičio memoriãlinis muziẽjus įkurtas 1979 Tolminkiemyje (rus. Čistyje Prudy). Yra 27 km į pietus nuo Stalupėnų (rus. Nesterov) ir apie 15 km į vakarus nuo Lietuvos Respublikos sienos. Donelaičio memorialinio muziejaus teritorija apima 5 ha plotą. Muziejui priklauso buvusio Tolminkiemio evangelikų liuteronų bažnyčia, klebonija, našlių namo bei klebonijos ūkinių pastatų pamatai, šulinys, šventoriaus mūro tvora, kapinių liekanos, Tolminkiemio parapijos kunigo poeto Kristijono Donelaičio gimimo 250 metų sukakčiai pažymėti atminimo akmuo. Donelaičio memorialinio muziejaus pastatų atstatymo ir restauravimo projekto autorius architektas Napaleonas Kitkauskas. Pagrindinis muziejaus pastatas – Tolminkiemio bažnyčia, statyta 1756–1764 Donelaičio rūpesčiu. 1950 sugriauta, 1971–1979 atstatyta Lietuvos SSR pastangomis ir lėšomis. Planas stačiakampis (matmenys 22,7×14,3 m), priekiniame fasade bokštas su viršutine klasicizmo stiliui būdinga medine dalimi, rytų pusėje priestatas – zakristija. Pastato sienos plytų mūro, vidaus erdvė trinavė, vidurinė nava perdengta cilindriniu išlenktu skliautu. Nuolatinė K. Donelaičiui ir Tolminkiemio parapijai skirta ekspozicija įrengta pagrindinėje salėje (290 m2), ant šoninių viškų – kilnojamoji ekspozicija. Pastato rytų dalyje po grindimis išbetonuota kripta, kurioje 1979 VI 14 perlaidoti poeto palaikai. Klebonija 1747 ir 1764 Donelaičio rūpesčiu perstatyta ir iki Antrojo pasaulinio karo išliko be žymesnių perstatymų (tik 1887 šiaudų stogas pakeistas į čerpių). Pastatas mūrinis, pailgo stačiakampio formos (31×12,4 m), vakarinės dalies pastogėje yra dvi mansardos tipo patalpos. Po Antrojo pasaulinio karo jame apsigyveno 6 šeimos; apie 1980 gyventojai iškeldinti. Klebonija 1987–1988 restauruota, 1997 joje įrengta muziejinė ekspozicija (6 patalpos, bendras plotas 140 m2). Pastate dar yra muziejaus vedėjo, svečių kambariai, keletas sandėlių. Našlių namas pastatytas 1764 Donelaičio lėšomis. Pastato plano matmenys 11,95×9,25 m, nugriautas per Antrąjį pasaulinį karą. Pamatų liekanos atkastos 1988, 1997 konservuotos ir apsaugotos betono plokšte. Bažnyčios šventoriaus kiemą iš šiaurės ir vakarų juosia mūro tvora (restauruota 1977–1978). Kieme auga ąžuolai, pušys, liepos, alyvos, vienas kitas nusenęs vaismedis. Šventoriaus rytų ir pietų dalyje yra buvusios kapinės. Dalis kapų išlikę, keletas antkapių su lietuviškomis pavardėmis (pvz., Gaudžiūnai). Į šiaurės vakarus nuo klebonijos išlikęs XIX a. išmūrytas šulinys; jo antžeminė dalis pastatyta 1988 imituojant lietuvių liaudies mažųjų formų architektūroje naudotus pavyzdžius. Klebonijos kiemą iš šiaurės pusės riboja stačių lentelių tvora. Į pietus nuo klebonijos, kalvos šlaite, augo paties Donelaičio puoselėtas sodas. Per XIX a. bei XX a. pradžios šalčius ir ypač sovietmečiu jis sunyko. Jo vietoje dabar išlikę keletas senų liepų, pora vaismedžių. Iš vakarų pusės buvusį klebonijos sodą riboja viena eile susodintos liepos, iš pietų – geležinkelio pylimas. 1964 minint K. Donelaičio gimimo 250 metų sukaktį, priešais bažnyčios fasadą buvo pastatytas memorialinis akmuo (autorius Sigitas Lasavickas). Donelaičio memorialinį muziejų lanko turistai ir moksleiviai iš Lietuvos. Nuo 1991 rudens pradėjo lankyti turistai iš Vokietijos (atvyksta ir Tolminkiemyje bei jų apylinkėse iki 1944 rudens gyvenę asmenys bei jų palikuonys) ir kitų šalių. Donelaičio memorialinis muziejus veikia kaip Kaliningrado Istorijos ir meno muziejaus filialas. Vedėja Liudmila Silova, Iki šiol muziejuje nėra lietuviškai kalbančio gido, nors stenduose paaiškinimai surašyti lietuvių ir rusų kalbomis. Lietuvos Respublikos Vyriausybė rūpinasi, kad Rusijos Federacija Donelaičio memorialinį muziejų išnuomotų Lietuvai.
Napaleonas Kitkauskas
Iliustracija: Atstatyta Tolminkiemio bažnyčia, kurioje įsteigtas Kristijono Donelaičio muziejus, 1979
Iliustracija: Atstatytos Tolminkiemio bažnyčios (dabar Kristijono Donelaičio muziejaus) vidus, 1979
Iliustracija: Klaipėdiečių kultūros darbuotojų ekskursija į Tolminkiemį, 1963. Pokalbis su atsikėlusiais čia gyventi žmonėmis. Trečioje eilėje viduryje Klaipėdos kraštotyros muziejaus direktorė Bronė Elertienė, pirmoje eilėje dešinėje (su fotoaparatu) Piaulų pradinės mokyklos vedėjas Stasys Jankus
Iliustracija: Ekumeninės pamaldos Tolminkiemio bažnyčioje, 1996. Iš kairės: kunigas Ernestas Roga, vyskupas Hansas Dumpys, vyskupas Jonas Kalvanas (Vyresnysis), kunigas Jonas Kalvanas (Jaunesnysis)