Matas Pretorijus

Pretòrijus Matas, Motiejus (Matthaeus Praetorius), Prätorius apie 1635 ar 1636Klaipėdoje 1704 X 4(?)Wejherowe (netoli Dancigo, dab. Lenkija), žymiausias XVII a. Prūsijos ir Mažosios Lietuvos istorikas, etnografas, tautosakininkas, giesmių kūrėjas ir vertėjas. Jono Bretkūno provaikaitis. M. Pretorijaus tėvas Christophoras Praetorius kilęs iš Schwedto miestelio (Brandenburgo marka; dab. Brandenburgo žemė, Vokietija), 1627 jis buvo kariuomenės dalinio prie Klaipėdos pamokslininkas, 1631 paskirtas diakonu; vedė vietos kunigo Matthäuso Cörberio dukterį. M. Pretorijaus gimė dvikalbėje šeimoje; lietuvių kalbą mokėjo iš mažens, rašė daugiausia vokiečių kalba. 1650 įsimatrikuliavo į Karaliaučiaus universitetą, studijas jame tęsė 1655–1657, nuo 1657 studijavo Rostocko universitete; 1660 laisvųjų menų ir filosofijos magistras. 1661 Karaliaučiaus universitete apgynė filosofijos magistro laipsnį. 1661 paskirtas Klaipėdos lietuvių parapijos klebono Johanno Lehmano adjunktu, 1664 – šios bažnyčios kunigu. 1664–1684 Nybudžių lietuvių parapijos kunigas. Čia rinko etnografinę medžiagą apie vietos gyventojų kalbą, tikėjimą, papročius, pradėjo intensyvią istoriko ir etnografo veiklą, bendravo su Karaliaučiaus universiteto istoriku Christophu Hartknochu, istoriku ir mediku Philippu Jacobu Hartmannu. Iki 1671 Prūsijos Evangelikų Liuteronų Bažnyčia ir civilinė valdžia rėmė M. Pretorijaus veiklą, vėliau tarp jo ir Evangelikų Liuteronų Bažnyčios kilo konfliktas, trukdęs dvasininko karjerai ir moksliniai veiklai. 1684 M. Pretorijus išvyko iš Nybudžių, perėjo į katalikybę. 1685 oficialiai atsisakė kunigo pareigų ir atsidėjo moksliniam darbui. Gyveno Olyvoje, Dancige, Wejherowe (visi Pamario vaivadijoje, Lenkija), 1687–1695 katalikų kunigas Wejherowo, Starogardo ir Góros, 1695–1704 Wejherowo, Góros ir Redos (Visi Pamario vaivadijoje) parapijose. Gyvendamas Mažojoje Lietuvoje vertė giesmes į lietuvių kalbą. Jo išverstos 4 giesmės išspausdintos Jono Rikovijaus, Frydricho Zigmanto Šusterio, Adomo Frydricho Šimelpenigio jaunesniojo, Johanno Behrendto, Kristijono Gotlybo Milkaus ir Frydricho Kuršaičio ir kitų parengtuose giesmynuose. Kiti veikalai: Scutum Regium (1685, Karalių skydas), Tuba pacis (1685, Taikos trimitas), Orbis Gothicus (1688–1689, Gotų pasaulis), Mars goticus (1691, Gotų Marsas). Kristupo Sapūno Lietuvių kalbos gramatikos santraukai (1673) parašė eiliuotą lietuvišką dedikaciją. Pretorijaus svarbiausias veikalas – 2 tomų enciklopedinio pobūdžio rankraštis (vokiečių kalba; >1500 p.) Deliciae Prussicae oder Preussische Schaubühne (Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla; baigtas rašyti 1690, yra prierašų, rašytų ir ne Pretorijaus, iki 1698); vienintelis kūrinys, apimantis visas Prūsijos ir Mažosios Lietuvos gyvenimo, mokslo sritis. Rėmėsi kronikomis, savo surinkta medžiaga. Nagrinėjama prūsų kilmė, jų genčių vardai, teritorija; pateikta daug unikalios etnografinės, tautosakinės medžiagos. Rašoma apie prūsų paprotinę ir rašytinę teisę; XIII a. Vokiečių ordino karus su prūsais ir Prūsos pavergimą, žinių iš Prūsijos politinės istorijos iki 1698, karybos, bažnyčių istorijos, valstybinės santvarkos. Itin vertingi M. Pretorijaus surinkti Mažosios Lietuvos kaimiečių lietuvininkų ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemaičių pasakojimai, lietuvių kalbos žodžiai – tyrinėjimuose jis pirmasis ėmė remtis Prūsijos autochtonų lietuvių kalba (prūsų kalba iki XVIII a. pradžios iš esmės baigė gyvuoti) kaip istoriniu šaltiniu, ją idealizavo. Bandė baltų kultūros įvaizdžiui suteikti Europos civilizacijos pobūdį, prūsų kultūrą laikė antikos pasaulio, svarbia Prūsos krašto kultūros dalimi. Veikalo rankraštis puoštas piešiniais, vaizduojančiais vietos žmonių gyvenimą. Rankraštį sudaro 18 knygų (7 originalo knygos saugomos Vilniaus universiteto muziejuje, visų nuorašas – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje). Originalo ir lietuvių kalba paskelbti 5 tomai (1999–2019); daugumos knygų antraštiniuose puslapiuose pasirašė Memelensis Borussus.

L: Biržiška V. Aleksandrynas 1. Čikaga, 1960 / V., 1990, p. 362–371; Vyšniauskaitė A. Lietuviai IX a.–XIX a. vid. istoriniuose šaltiniuose. V. 1994, p. 84–90; Smailys A. Matas Pretorijus apie senąją prūsų mediciną // Etnografija 2–3, 1992–93, V., 1998; Lukšaitė I. Motiejus Pretorijus – istorikas ir etnografas // Nuo Mažvydo iki Vydūno. V., 1998, p. 39–51; Lukšaitė I. Matas Pretorijus – Prūsijos kultūros istorikas. // Pretorijus Matas. Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla, t. 1. V., 1999, p. 9–83.

Ingė Lukšaitė

Iliustracija: Mato Pretorijaus knygos „Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla“ lietuviško leidimo pirmojo tomo antraštinis lapas

Iliustracija: Mato Pretorijaus 1692 VII 29 autografas ir herbinis antspaudas Wejherowo miesto aktų knygoje, XVII a. / Iš Mato Pretorijaus knygos „Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla“ t. 1, 1999