Martynas Liudvikas Rėza

Rėzà Martynas Liudvikas (vok. Martin Ludwig Rhesa) 1776 I 9Karvaičiuose (Kuršių nerija) 1840 VIII 30Karaliaučiuje, teologas, folkloristas, pedagogas, kritikas, vertėjas, poetas, leksikografas, evangelikų liuteronų kunigas. Filosofijos daktaras (1807) ir teologijos daktaras (1819), teologijos profesorius (1818). Jo tėvas Jonas Rėza Karvaičiuose turėjo viešbutį ir buvo pajūrio sargas. Motina Šarlota Kotryna Šneideraitė-Rėzienė.

M. L. Rėza 9 metų likęs našlaitis pateko pas lietuvių raštijos puoselėtoją kunigą Christianą Davidą Wittichą Kaukėnuose, čia 1785–1791 gyveno. 1791–1794 mokėsi Karaliaučiaus Lyvenikės lotyniškojoje mokykloje. Lankė Lietuvių kalbos seminarą. Dar būdamas studentas jame dėstė. 1795–1799 studijavo Karaliaučiaus universiteto Teologijos fakultete, klausė Immanuelio Kanto filosofijos paskaitų. Baigęs universitetą dirbo namų mokytoju. 1800–1816 kariuomenės pamokslininkas Karaliaučiuje, dėstė universitete Rytų kalbas ir teologiją. 1810 M. L. Rėzos iniciatyva įsteigta Biblijos platinimo draugija. Būdamas Karaliaučiaus universiteto lietuviškojo seminaro direktorius ir dėstytojas (juo buvo 30 metų), kėlė lietuvių kalbos reikšmę mokslui ir tautos moralei, gynė jos teises viešajame gyvenime, rūpinosi, kad Mažosios Lietuvos mokyklose būtų dėstoma lietuvių kalba. Protestavo prieš Prūsijos valdžios sumanymą (1814) pašalinti lietuvių kalbą iš mokyklų. Daug kartų buvo Teologijos fakulteto dekanas (1819–1840 su pertraukomis) ir universiteto vicerektorius (1820–1831 su pertraukomis; rektoriumi titulavosi pats karalius). Išugdė daugelį Mažosios Lietuvos lietuvių raštijos veikėjų, tarp jų ir Frydrichą Kuršaitį. 1816 atsidėjo moksliniam ir pedagoginiam darbui, vietoj krikšto vardo Martynas pasirinko lietuvišką tautišką vardą Gediminas (Jedemin) ir taip dažnai pasirašydavo savo knygas. 1819 paskirtas ordinariniu teologijos profesoriumi ir bažnyčios konsistorijos tarėju. Bendravo su Wilhelmu von Humboldtu, rašė laiškus Johannui Wolfgangui von Goethei. Rusų baltistas Piotras Preisas Rėzą vadino žymiausiu lietuvių kalbos žinovu Europoje. Rėza buvo Karaliaučiaus karališkosios vokiečių, Prūsijos Biblijos ir Karaliaučiaus misijų draugijos narys. 1814 ir 1818 apdovanotas valstybiniais medaliais, 1840 – ordinu.

M. L. Rėza plėtojo religinę lietuvių raštiją, išleido iš naujo suredaguotą Bibliją (3 leidimas 1816 ir 4 leidimas 1824), parašė reikšmingas filologines studijas apie lietuvių Biblijos vertimus ir redagavimo principus Geschichte der litthauischen Bibel, 1816 [Lietuvių Biblijos istorija] ir Philologisch-kritische Anmerkungen zur litthauischen Bibel (2 dalys, 1816, 1824) [Filologinės kritinės pastabos apie lietuvių Bibliją]. 1818 savo lėšomis pirmasis išleido Kristijono Donelaičio poemą Metai (Rėzos vertimas į vokiečių kalbą ir pratarmė), 1824 – Ezopo ir K. Donelaičio 6 pasakėčių rinkinį Aisopas, arba pasakos. Buvo pradėjęs rengti K. Donelaičio leksikos pagrindu vokiečių–lietuvių žodyną (neišspausdintas). Jis kaupė lietuvių liaudies dainas (rankraščiais naudojosi vėlesnių rinkinių sudarytojai). Parengė pirmąjį jų rinkinį Dainos, oder Littauische Volkslieder (1825). Jį sudaro 85 lietuvių liaudies dainos su vertimais į vokiečių kalbą, 7 dainų melodijos, komentarai ir straipsnis Lietuvių liaudies dainų tyrinėjimai. Prie kiekvienos dainos nurodyta, kur ji užrašyta. Pratęsė Vakarų Prūsijos kunigų biografinį žinyną – presbiterologiją Kurze Nachrichtenvon allen <...> Predigern, 1834 [Trumpos žinios apie visus <...> buvusius kunigus]. Žinomi du M. L. Rėzos lietuviški eilėraščiai: Šimtus jau metus saulelė tekėjo ir leidos (Lietuvių kalbos seminaro šimtmečiui) ir Prasta giesmele, pabusk (sąjungininkų pergalei prieš Napoleoną pašlovinti). Spėjama, kad M. L. Rėza parašė ir daugiau lietuviškų eilėraščių. Vokiečių kalba išleido 102 eilėraščių rinkinį Prutena, oder Preussische Volkslieder (I d. 1809, II d. 1825), kuriame gausu Lietuvos istorijos, tautosakos, mitologijos motyvų. Parašė epinį eilėraštį Balgos griuvėsiai (vokiečių kalba), pirmąją Lietuvių kalbos seminaro istoriją Geschichte und Verfassung des litthauischen Seminariums auf der Universitaet zu Königsberg (1811 neišspausdinta, lietuvių kalba 2003 [Lietuvių kalbos seminaro istorija]), kurioje apžvelgė ir įvertino šios įstaigos 100 metų laikotarpį. Savo patirtį prūsų-prancūzų kare aprašė karo kapeliono dienoraštyje Nachrichten und Bemerkungen aus den Feldzügen des Jahres 1813 und 1814, 1814; lietuvių kalba 2000 [Žinios ir pastabos apie 1813 ir 1814 metų karo žygius…]. M. L. Rėza neskyrė prūsų lietuvių nuo visos lietuvių tautos, todėl savo kūryboje kalbėjo apie visą lietuvių tautą. Sukaupė apie 3000 spaudinių asmeninę biblioteką (tarp jų 65 knygos, 2 periodiniai leidiniai lietuvių kalba), tuo metu didžiausią lituanistinių leidinių bei rankraščių rinkinį. 1841 M. L. Rėzos biblioteka parduota aukcione Karaliaučiuje. Buvo nevedęs, savo turtą testamentu paliko studentų bendrabučiui (vadinamajam Rhesianumui) su išlaikymu įsteigti.

Palaidotas prie Brandenburgo vartų buvusiose Knypavos kapinėse (jos neišliko). 2009 Neringos savivaldybės tarybos įsteigta kasmetinė Martyno Liudviko Rėzos kultūros ir meno premija.

L: Jovaišas A. Liudvikas Rėza. V., 1969; Lebedys J. Liudvikas Rėza // Lituanistikos baruose. 1972. T. 2; Jonynas A. Liudvikas Rėza tautosakininkas. V., 1989; Volodka M. Garsi, tėvynei ir tautai nusipelniusi Rėzų giminė // Nepriklausoma Lietuva. 1993 X 13; Karaliaučiaus universiteto archyvas; MLFA.

Liucija Citavičiūtė

Domas Kaunas

Algirdas Gustaitis

Daiva Kšanienė

Iliustracija: Martyno Liudviko Rėzos 200‑ųjų gimimo metinių medalis, 1976

Iliustracija: Martyno Liudviko Rėzos (Reeße) gimimo įrašas Juodkrantės parapijos bažnyčių knygose, pažymėtas 61 numeriu / Iš Nijolės Strakauskaitės knygos „Kuršių nerija – Europos pašto kelias“, 2001

Iliustracija: Martyno Liudviko Rėzos paminklas Karaliaučiuje, 2005 / Laimutės Vasiliauskaitės nuotrauka

Iliustracija: Liudviko Rėzos knygos „Lietuviškosios Biblijos istorija“ viršelis, 1816 / Iš Domo Kauno knygos „Mažosios Lietuvos knyga“, 1996

Iliustracija: Kristijono Donelaičio leidinio „Metai“ viršelis, 1818 / Nuotrauka iš Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekos

Iliustracija: Leidinio „Dainos“ viršelis, 1825 / Nuotrauka iš Lietuvos Mokslų akademijos bibliotekos

Iliustracija: Martyno Liudviko Rėzos jūrų kadetų mokykla Juodkrantėje, 2007

Iliustracija: „Martynas Liudvikas Rėza“ iš ciklo Mažosios Lietuvos istorijos veikėjai, 1973