Viktoras Gailius
Galius Viktoras 1893 VIII 27Berštininkuose (Pagėgių aps.) 1956 VII 7Pfullingene (Vokietija), valstybės ir visuomenės veikėjas. Iš lietuvininkų Gailių giminės: tėvas Martynas Gailius, broliai Albinas Gailius ir Valentinas Gailius.
V. Gailius 1914 baigė Tilžės gimnaziją. Mokydamasis dalyvavo lietuvių jaunimo organizacijose, dainavo Giedotojų draugijos chore. Karaliaučiaus, Heidelbergo ir Berlyno universitetuose studijavo teisę; 1918 baigė Berlyno universitetą. Per Pirmąjį pasaulinį karą tarnavo Vokietijos kariuomenėje, 1915 kautynėse buvo sunkiai sužeistas ir iš karinės tarnybos paleistas. Nuo 1918 XII 8 dirbo Lietuvos pasiuntinybės Berlyne spaudos skyriuje, paskui antruoju ir pirmuoju sekretoriumi. 1920 V 1–1922 VII 1 Lietuvos Respublikos atstovas Vokietijoje, vėliau iki 1923 II 6 – Estijoje. 1923 II 15–1925 II 4 buvo Klaipėdos krašto Direktorijos pirmininkas. Iš jos pasitraukęs iki 1925 pabaigos buvo Klaipėdos žinių ir Memel-Zeitung vyriausiasis redaktorius. 1926 vasarį–1927 kovą Direktorijos juriskonsultas. 1927–1930 Klaipėdos uosto reikalų vedėjas. 1930–1934 gubernatūros patarėjas. 1934–1937 uosto direkcijos narys. 1933–1936 Klaipėdos miesto, 1938–1939 Klaipėdos krašto VI seimelio narys. 1938 pabaigoje – 1939 III 22 Klaipėdos krašto gubernatorius ministro teisėmis. 1939–1940 Klaipėdos uosto laisvosios zonos administracinės tarybos narys. 1941 pasitraukė į Vokietiją. Nuo 1946 dirbo VLIK reikalų vedėju. Nuo 1954 buvo Pasaulio lietuvių bendruomenės Vokietijoje Krašto valdybos vicepirmininkas.
Buvo žymus Mažosios Lietuvos veikėjas. Priklausė Mažosios Lietuvos tautinei tarybai, buvo vykdomojo komiteto narys; pasirašė 1918 XI 30 Tilžės aktą. Mažlietuvius ir didlietuvius laikė viena tauta. 1922–1939 priklausė lietuvių kultūros draugijai „Aukuras“. Su Endriumi Borchertu ir Jonu Aušra vadovavo 1923 įkurtai politinei organizacijai Visuomenės sąjunga. Su V. Bajoru vadovavo savanorių policijos rinktinei (apie 1500 žmonių). Paleidus Erdmono Simonaičio iš Klaipėdos krašto sukilėlių sudarytą Direktoriją V. Gailius tapo jos pirmininku. Kraštą administravo su aukštuoju Lietuvos vyriausybės įgaliotiniu Antanu Smetona ir jo pavaduotoju Jonu Budriu. V. Gailius atstovavo Klaipėdos kraštui Paryžiuje prasidėjusiose derybose dėl krašto konvencijos. Kaip krašto atstovai, su kunigu dr. Viliumi Gaigalaičiu ir vyriausiuoju vyskupu Gregoru 1923 Charlottenburge (Berlyno priemiestyje) dalyvavo derybose su Berlyno Evangelikų Bažnyčios taryba. Spalio 1 d. Klaipėdos krašto Evangelikų Bažnyčia buvo atskirta nuo Karaliaučiaus konsistorijos ir sudaryta Klaipėdos krašto konsistorija. V. Gailiaus Direktorija su Lietuvos vyriausybės atstovais jau 1923 II 23 vietoj Vokietijos markės įvedė litą, kovo 1 d. panaikino krašte duonos korteles, kovo 10 d. – muitų sieną (muitinės perkeltos prie naujos Lietuvos ir Vokietijos sienos – prie Nemuno), sudarė pasienio policiją, iš Karaliaučiaus geležinkelio direkcijos perėmė geležinkelius, iš ryšių valdybos – ryšių įstaigas. Klaipėdoje įsteigė karo komendantūrą, Valstybės saugumo policijos Klaipėdos apygardą. V. Gailius Direktorijos vardu 1923 išleido įsaką dėl kalbų vartojimo: lietuvių ir vokiečių kalbos lygiateisės, dėstomoji lietuvių kalba įvedama tose mokyklose, kuriose dauguma mokinių namuose kalba lietuviškai; lietuvių kalba įvesta į vokiečių gimnazijas ir kitur kaip dalykas. Lietuvių kalba įvesta administracinėse įstaigose. Tačiau Klaipėdos krašto politinė ir ekonominė būklė buvo sunki. V. Gailiaus Direktorija atsistatydino daugiausia dėl vokietininkų priešiškos veiklos. V. Gailius buvo darbštus, pareigingas, visiškai atsidavęs lietuvių tautai ir valstybei, plačios erudicijos žmogus. Su Miku Šlaža parašė Vokiškai lietuvišką žodyną (1932, II leidimas 1948). 1936–1938 redagavo lietuviškos krypties leidinį vokiečių kalba Baltischer Beobachter.
Algirdas Matulevičius
Iliustracija: Viktoras Gailius / Iš Lietuvos vaizdo ir garso archyvo