Direktorija

Direktòrija (Direktorių valdyba), Klaipėdos krašto administracinis organas, veikęs 1920–1939. Iki 1923 turėjo 6–8, nuo 1923 3–5 narius. Pirmąją Dierktoriją 1920 II 7 sudarė Santarvės (Antantės) valstybių vyriausiasis komisaras generolas Dominique Odry iš 1919 vasarą Heimatbundo suformuoto priešparlamenčio (vok. Vorparlament) narių vokiečių. Laikinuoju pirmininku paskirtas Klaipėdos miesto burmistras Arthuras Altenbergas. 1920 III 2 į Direktoriją buvo kooptuoti Mažosios Lietuvos tautinės tarybos nariai lietuviai Mikelis Reidys ir Erdmonas Simonaitis. Nuo 1921 VIII 6 Direktorijos pirmininko pareigas perėmė Vilius Steputaitis. Per šią Direktoriją Prancūzija siekė sukurti Freistaatą – laisvą nuo Lietuvos valstybės zoną ir į Klaipėdą įsileisti Lenkiją. Prasidėjus 1923 Klaipėdos sukilimui, Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas pašalino antilietuvišką Steputaičio Direktoriją ir pavedė E. Simonaičiui sudaryti naują (sudaryta 1923 I 13 Šilutėje). Po Santarvės valstybių 1923 II 2 notos Lietuvos vyriausybei E. Simonaitis oficialiai perdavė valdžią Santarvės vardu paskirtai Viktoro Gailiaus Direktorijai, kuri pradėjo Klaipėdos krašto integravimą į Lietuvos valstybę. Direktorijos teises ir funkcijas apibrėžė 1924 V 8 Klaipėdos krašto konvencija ir Klaipėdos krašto statutas. Direktorijos pirmininką iš vietos gyventojų skyrė Lietuvos vyriausybei atstovaujantis Klaipėdos krašto gubernatorius. Kandidatūra buvo derinama su daugumos partijomis. Pirmininkas rinkosi dar 2–4 narius. Direktorija privalėjo gauti Klaipėdos krašto Seimelio (daugiau ar mažiau provokiško) pasitikėjimą. Po to Direktorijos pirmininkas turėjo prisistatyti Lietuvos Respublikos prezidentui. Direktorija tvarkė ūkio ir švietimo reikalus, valdė krašto administracinį aparatą, prižiūrėjo policiją ir teismus. Direktorija veikdavo, kol Seimelis nepareikšdavo jai nepasitikėjimo.

Direktorijos pirmininkai ir jų kadencijos (1923–1939): Erdmonas Simonaitis 1923 I 13–II 15 ir 1926 I 16–XI 24; Viktoras Gailius 1923 II 15–1925 II 4; Endrius Borchertas 1925 II 5–1926 I 16; Wiliamas Falkas 1926 XI 25–1927 I 4; Viktoras Švelnius 1927 I 4–XII 2; Otto Kadgiehnas 1927 XII 2–1930 VIII 8; Martynas Reisgys 1930 VIII 16–1931 I 1 ir 1934 VI 28–XII 1; Otto Böttcheris 1931 I 8–1932 II 6; Jonas Tolišius 1932 II 6–II 27; Eduardas Simaitis 1932 II 27–VI 6; Ottomaras Schreiberis 1932 VI 6–1934 VI 28; Jurgis Brūvelaitis 1934 XII 4–1935 XI 27; Augustas Baldžius 1935 XI 27–1939 I 20; Vilius Bertulaitis 1939 I 2–III 23. Klaipėdos krašto integracijai į Lietuvos valstybę labiausiai nusipelnė Gailiaus, Borcherto, Reizgio, Simonaičio, Brūvelaičio ir Simaičio Direktorijos. Labiausiai provokiškos – Böttcherio, Schreiberio, Kadgiehno ir ypač Bertulaičio (atvirai nacistinė) Direktorijos.

Vytautas Šilas

Iliustracija: Pirmoji Klaipėdos krašto lietuviškoji Direktorija, 1923 I 13–II 15. Sėdi (iš kairės) Vilius Gaigalaitis, Erdmonas Simonaitis (pirmininkas), Kristupas Lekšas, stovi Martynas Reizgys, Martynas Toleikis / Iš Lietuvos vaizdo ir garso archyvo