Freistaat

Freistaat (fráištatas), Memeler Freistaat, laisvoji Klaipėdos valstybė. Ją norėta sukurti 1919–1922, išvengiant galimo Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos valstybės. Freistaatas sumanytas pereinamuoju laikotarpiu, kai Vokietija, pasirašiusi Versalio sutartį (1919), išsižadėjo Klaipėdos krašto. Kol Klaipėdos krašto valdymo neperėmė Ambasadorių konferencijos valstybės, vokiečių partijos Landwirtschaftspartei [Žemės ūkio partija] ir Volkspartei [Liaudies partija] mėgino pačios perimti vykdomąją valdžią: jų sudarytas priešparlamentis ėmė rengti vokiškos Laisvosios Klaipėdos respublikos projektą. 1920 II 15 prancūzams pradėjus Klaipėdos krašto karinį administravimą, žlugo Klaipėdos respublikos įkūrimo planas. Tada buvo iškelta Prancūzijos globojamo vokiško Freistaato idėja, kurią atmetė Klaipėdos vyriausiasis komisaras Gabrielis Petisné. Mat lenkus proteguojantiems prancūzams labiau tiko Tautų Sąjungos pirmininko Pauliaus Hymanso 1921 projektai, pagal kuriuos būtų sudaryta Lenkijos ir Lietuvos unija, o Klaipėdos kraštas įeitų kaip autonominis vienetas. Kai Lietuvos valstybė šiuos projektus atmetė, Heimatbundo veikėjai ėmė rinkti parašus po peticija, reikalaujančia, kad Klaipėdos kraštas taptų Freistaatu; 1922 lapkritį ji pateikta Ambasadorių konferencijai. Ši jau buvo linkusi priimti Freistaato idėją, iš Klaipėdos krašto, Lenkijos ir Lietuvos atstovų sudarius Klaipėdos uosto valdybą. Lenkai stengėsi išnaudoti Klaipėdos problemą, kad priverstų Lietuvą nusileisti Vilniaus klausimu. Juos palaikę prancūzai tikėjosi sustiprinti Prancūzijos protektoratą Klaipėdoje. Vokietija Freistaato idėjos neparėmė, laikydama Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos valstybės (plačios autonomijos teisėmis) mažesne blogybe. Lietuva Freistaate matė didelį pavojų šalies nepriklausomybei ir vietoj jo sutiko su Klaipėdos krašto autonomija Lietuvos valstybės sudėtyje.

L: Valsonokas R. Klaipėdos problema. Klaipėda, 1932 (II laida, V., 1989); Žostautaitė P. Klaipėdos kraštas 1923–1939. V., 1992.

Vytautas Šilas