Ambasadorių konferencija

Ambasãdorių konfereñcija, Santarvės (Antantės) Aukščiausiosios Tarybos 1919 XII 13 nutarimu sudarytas Versalio taikos sutarties (1919) vykdomasis organas. Vykdė Versalio taikos sutarties nutarimus. Ambasadorių konferenciją sudarė Didžiosios Britanijos, Italijos, Japonijos ambasadoriai Paryžiuje ir jai pirmininkavęs Prancūzijos atstovas Jules'as Cambonas. Nuo 1921 stebėtoju Ambasadorių konferencijos darbe dalyvavo JAV ambasadorius. Ambasadorių konferencija neturėjo specialių galių ir galėjo priimti tik vienbalsius nutarimus, iš anksto suderintus su vyriausybėmis. 1919 IV 8 į Ambasadorių konferenciją raštu kreipėsi Mažosios Lietuvos tautinė taryba, kad Mažoji Lietuva autonomijos teisėmis būtų jungiama prie Lietuvos valstybės. Pakviesti į Ambasadorių konferenciją Klaipėdos krašto lietuvių ir vokiečių organizacijų atstovai 1922 XI 3–4 pareiškė savo nuomonę krašto ateities klausimu: vokiečiai – už Santarvės protektoratą, lietuviai – už jungimąsi prie Lietuvos valstybės. Lietuvių delegacija (Adomas Brakas, Vilius Gaigalaitis, Jonas Labrencas, Martynas Reizgys, Erdmonas Simonaitis, Jokūbas Stiklorius) aplankė visus keturis Ambasadorių konferencijos narius. 1922 XII 20 Ambasadorių konferencija pranešė Lietuvos vyriausybei pripažįstanti Lietuvą de jure. 1923 II 16 sprendimu perdavė Lietuvai suvereno teises į Klaipėdos kraštą, o 1923 III 24 derybas su Lietuva dėl Klaipėdos krašto konvencijos pavedė specialiajai komisijai, kuriai pirmininkavo Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos departamento direktorius Georgesas Laroche (protegavo Freistaato idėją ir rėmė lenkų pretenzijas į Klaipėdą). 1924 V 8 Ambasadorių konferencija pasirašė konvenciją, kuria Klaipėdos kraštas autonomijos teisėmis perduotas Lietuvos valstybei. 1923 Ambasadorių konferencijos galios vykdant Versalio taikos sutarties nutarimus buvo apribotos, 1931 – anuliuotos.

Algirdas Antanas Gliožaitis

Vytautas Šilas