Adomas Brakas
Brãkas Adomas 1886 IV 5Jankaičiuose (Kretingalės vlsč.) 1952 III 2Barnaule (Altajaus kraštas, Sibiras), dailininkas, publicistas, pedagogas, Mažosios Lietuvos lietuvių kultūrinio gyvenimo organizatorius. Vienintelis profesionalus dailininkas lietuvininkas. Martyno Brako brolis. Mokydamasis Tilžės gimnazijoje (nebaigė) susipažino su Vydūnu, įsitraukė į lietuvių kultūrinę veiklą. 1906–1908 atliko karinę prievolę Karaliaučiuje, tarnavo eiliniu, sanitaru, tarnybos metu baigė sanitarijos puskarininkių mokyklą. 1908–1910 Paryžiuje mokėsi dailės, čia sukūrė pirmuosius knygos grafikos darbus. 1911 tėvams pardavus ūkį, įsikūrė Klaipėdoje, valdė savo namuose veikusį baldų fabriką „Laima“. 1912 dalyvavo „Santaros“ draugijos veikloje. 1914 susituokė su Marija Labrencyte (1891–1982). Per Pirmąjį pasaulinį karą mobilizuotas į Vokietijos kariuomenę, buvo sanitaras seržantas, tarnavo Lietuvoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Serbijoje, Makedonijoje. 1920–1923 Prūsų lietuvių susivienijimo valdybos pirmininkas. Kaip lietuvių jaunimo organizacijų atstovas 1922 Ambasadorių konferencijai susitikime Paryžiuje pateikė pareiškimą dėl Klaipėdos krašto ateities. Klaipėdoje vertėsi baldų projektavimu ir prekyba, buvo Tautinio lietuvių banko ir bendrovės „Rytas“ vienas steigėjų. Su kitais Klaipėdoje atkūrė Santaros (1919, jai vadovavo iki 1928), įsteigė „Aidos“ (1919–1939, jai vadovavo iki uždarymo), „Aukuro“ (1922–1939) draugijas, Klaipėdos krašto giedotojų draugijų sąjungą (1926), Klaipėdos konservatoriją (1923), 1930 ją uždarius – privačią muzikos mokyklą (veikė iki 1939), Klaipėdos krašto muziejų (1924), mišrų chorą „Vaidilutė“ (1932–1939). Režisavo daugiau kaip 100 spektaklių, pastatė 14 Vydūno pjesių, daugeliui pastatymų piešė dekoracijas. Aukuro draugijos įsteigtoje dramos studijoje Vaidybos mokykla (1936) dėstė meno istoriją. Daug prisidėjo rengiant pirmąją Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventę (1927). Su Klaipėdos krašto draugijų chorais dalyvavo Rambyno šventėse, kituose renginiuose. 1923–1939 piešimo ir braižybos mokytojas Klaipėdos lietuvių gimnazijoje (nuo 1930 Vytauto Didžiojo gimnazija), buvo Klaipėdos krašto mokytojų draugijos narys. 1939 kovo mėn. Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą, suimtas. Optavo Lietuvos pilietybę ir persikėlė į Kauną; nuo 1940 dirbo Šv. Kazimiero seserų kongregacijos mergaičių gimnazijoje piešimo mokytoju. 1941 06 14 sovietų saugumo struktūrų suimtas, ištremtas į Kamenį prie Obės (Altajaus kraštas). Dirbo plytinėje, akmens skaldykloje, vėliau butaforu Kamenio prie Obės valstybiniame dramos teatre. Teatrą perkėlus į Bijską (Altajaus kraštas), dirbo jame iki išėjimo į pensiją (1946). 1949 suimtas ir nuteistas 10 metų kalėjimo už antitarybinę agitaciją. Mirė Barnaulo kalėjime, kapo vieta nežinoma.
Brako kūrybos palikimą sudaro knygų grafika, taikomoji grafika (emblemos, ženklai, atvirukai), piešiniai, aliejinė tapyba, architektūros projektai. Iliustravo leidinių apie Mažąją Lietuvą, apipavidalino daugumą Vydūno knygų, Vinco Kudirkos Raštus (6 t., 1909, su dailininku, savo mokytoju E. Loevy), Jono Remeikos trilogiją (Ką kalneliai pasakoja 1938, Lietuvos praeities vaizdai 1939, Kai dar amžina ugnis ruseno 1940), vadovėlių ir kita. Sukūrė grafinių ir tapybinių portretų (žmonos M. Brakienės 1937, sūnaus Tautvydo Brako, apie 1938, Jono Stikloriaus, Vydūno, abu 1938), autoportretų (1918, 1937), peizažų (Labrenciškės ąžuolai, apie1930, Griūvąs Rambyno kalnas, Lietuvos pajūry, abu 1935, Pajūrio senieji kapai audroj 1936, kitų). Kūrybai būdinga romantizuota lietuvių tautos praeities vizija, idealistinės nuostatos, herojinio mito dvasia. Darbai pasižymi lyrizmu, stilizuota realistine forma, simbolių, Klaipėdos kraštui būdingų etnografijos, liaudiškos medinės architektūros ir tautodailės elementų gausa. Išleido albumą Juodkrantė: girių rojus tarp jūrų ir marių (1939, su leidėju Pauliumi Isenfelsu). Brakas tyrinėjo ir kūrybiškai interpretavo lietuvių liaudies architektūros, dailės formas, rūpinosi paveldo išsaugojimu. Būdingu Klaipėdos krašto architektūrai stiliumi suprojektavo Tautinio lietuvių banko (1924) ir Kristijono Donelaičio progimnazijos (1930, su architektu K. Maskvitaičiu) pastatus Pagėgiuose. 1936 spaudoje paskelbė Vytauto Didžiojo muziejaus Klaipėdoje projektą (neįgyvendintas). Sukūrė paminklą 1923 Klaipėdos krašto sukilimo dalyviams Už laisvę žuvusiems Klaipėdos senosiose kapinėse (1925), paminklinės stelos Santaros 25-mečiui Rukuose (1927), kunigo Kristupo Lokio antkapinio paminklo Vanagų kapinėse projektus. Vertingiausią kūrybos tremtyje dalį sudaro tremtinių portretai (Berniuko portretas 1942, Moters portretas 1947), autoportretai (Sibire 1944, Autoportretas 1946, Autoportretas su knyga 1947), Sibiro gamtos vaizdai (Kamene 1941, Žiemos peizažas su nameliu, Peizažas, abu 1946) ir piešiniai-vizijos (Eisena, Kompozicija, abu 1947, Vaidilutė, Kur mano kelelio galas?.., Tėviškė; visi 1948). Portretai pasižymi realistine forma, išraiškingu piešimu. Autoportretuose sukurtas fiziškai sumenkusio, bet stipraus dvasia žmogaus paveikslas. Tremties tragizmas, vienatvės ir ilgesio būsenos atskleidžiamos ir per Sibiro gamtos vaizdus. Piešiniuose-vizijose plėtojama mitų ir sakmių tema, yra lyriškų ir nostalgiškų Lietuvos gamtos ir praeities motyvų. Brako kūrinius į Lietuvą pargabeno ir Lietuvių literatūros ir meno archyvui perdavė sūnus Tautvydas Brakas. 2006 Adomo Brako vardu pavadinta Klaipėdos vaikų dailės mokykla.
Kristina Jokubavičienė
Iliustracija: Marijos Brakienės portretas, 1937 / Originalas M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Mykolo Žilinsko kolekcijoje
Iliustracija: Labrenciškės ganykla su stirna, 1937 / Originalas M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Mykolo Žilinsko kolekcijoje
Iliustracija: Vydūno portretas / Reprodukcija iš žurnalo „Naujoji Romuva“, 1938, nr. 1/2 (originalas neišlikęs)
Iliustracija: Brakų bei Miko ir Marijos Buntinų šeimos Martynui Brakui baigus gimnaziją, 1927
Iliustracija: Adomas Brakas Kaune (stovi pirmas iš kairės) su „Saulės“ gimnazijos mokytojais, 1941
Iliustracija: Adomo Brako autografas. Tautos Tarybos Direktoriumo Pirmininkas (parašas), 1920
Iliustracija: Adomo Brako laiško sūnui Tautvydui iš Barnaulo kalėjimo Sibire fragmentas, 1951 VII 12 („Aš pasistengsiu rašyti rusiškai, nes lietuviškai jau rašiau, bet išsiųsti negalima. Tai mano pasveikinimas mūsų Mamytei gimimo dienos proga“) / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio
Iliustracija: Vytauto Didžiojo muziejaus rūmų Klaipėdoje projektas, 1936 / Iš knygos „Aukuras“, 1937
Iliustracija: Adomo Brako projektuota ir 1930 pastatyta Pagėgių Kristijono Donelaičio progimnazija (nuo 1934 gimnazija). Atvirukas.
Iliustracija: Prie Adomo Brako projektuoto paminklo 1923 metų Klaipėdos krašto sukilėliams, 1990
Iliustracija: Archeologinių radinių piešiniai. Būdinga puošyba – žvaigždutės / Iš knygos „Aukuras“, 1937
Iliustracija: Archeologinių radinių piešiniai. Šernuose atkasta kepuraitė, III–IV a. / Iš knygos „Aukuras“, 1937
Iliustracija: Archeologinių radinių piešiniai. Neolito laikų akmens kirvukai, rasti Kuršių nerijoje / Iš knygos „Aukuras“, 1937
Iliustracija: Archeologinių radinių piešiniai. Mišeikių pilkapio radiniai iš žalvario amžiaus laikų / Iš knygos „Aukuras“, 1937
Iliustracija: Archeologinių radinių piešiniai. Neolito laikų puodai, rasti Kuršių nerijoje / Iš knygos „Aukuras“, 1937
Iliustracija: Griūvąs Rambyno krantas, 1936
Iliustracija: Adomo Brako iliustracijos Vydūno knygai „Vadovas Lietuvių kalbai pramokti“, Tilžė, 1912
Iliustracija: Adomo Brako iliustracijos Vydūno knygai „Vadovas Lietuvių kalbai pramokti“, Tilžė, 1912
Iliustracija: Adomo Brako iliustracijos Vydūno knygai „Vadovas Lietuvių kalbai pramokti“, Tilžė, 1912
Iliustracija: Atvirukas „Sveika seselė!“, propaguojantis Didžiosios Lietuvos ir Mažosios Lietuvos suartėjimą, išleistas „Rūtos“ leidyklos Tilžėje, 1912 / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio
Iliustracija: Viršelis Juozo Bertulio muzikos kūrinių leidiniui „Tulpių žaros“, 1930 / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio
Iliustracija: Atvirukas, pieštas Sibire, 1948 / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio
Iliustracija: Adomas Brakas
Iliustracija: Adomo Brako tapyto paveikslo reprodukcija (kur originalas nežinoma), iki 1939 / Iš Vytauto Kaltenio rinkinio