Jokūbas Stiklorius

Stiklõrius, Stikliorius Jokūbas 1871 VII 25Kaušeliuose (Ragainės aps.) 1942 II 19Tilžėje, Mažosios Lietuvos visuomenės ir kultūros veikėjas, spaustuvininkas, mokytojas. Jono Arvydo Stikloriaus ir Ievos Stikloriūtės-Banevičienės tėvas. Mokėsi Ragainės mokytojų seminarijoje; čia 1890 su kitais įsteigė draugiją Rambynas. Dalyvavo Tilžės „Birutės“ draugijos veikloje. 1893–1918 tarnavo Vokietijos kariuomenėje (Karaliaučiuje, Gumbinėje, Tilžėje). 1910 su kitais įsteigė Gumbinės lietuvių draugiją; jos sekretorius (iki 1914). 1913–1914 Lietuvių literatūros draugijos valdybos narys, bibliotekininkas. Leido laikraščius Lietuviškai vokiškas savaitraštis (1912–1913), Prūsų Lietuvos savaitraštis (1913–1914), įsteigė ir redagavo laikraštį Prūsų lietuvių balsas (1919). Baigęs karo tarnybą (1918) apsigyveno Tilžėje. Dalyvavo Prūsų lietuvių susivienijime (1919–1926), išrinktas Mažosios Lietuvos tautinės tarybos sekretoriumi. 1920 buvo „Spaudos“ draugijos Klaipėdoje vienas steigėjų, jam buvo perduota draugijos įmonė ir pavesta rūpintis skolų išmokėjimu, be antkainių atlikti draugijos užsakymus. Nuo 1920 J. Stiklorius gyveno Klaipėdoje, buvo Klaipėdos krašto tarybos generalinis sekretorius, rūpinosi krašto susijungimo su Lietuva reikalais. 1921 su kitais įsteigė „Ryto“ spaudos akcinę bendrovę, kuri turėjo ir spaustuvę, leido lietuviškus leidinius, 1921–1926 bendrovės direktorius. 1922 su kitais Klaipėdoje įsteigė „Aukuro“ draugiją (1922–1939), nuolatinis jos pirmininkas. Rūpinosi draugijos bibliotekų, knygyno, skaityklos steigimu, lietuvių knygų platinimu, leidimu, Kauno Valstybės teatro gastrolėmis Klaipėdoje. 1923 Klaipėdos kraštui susijungus su Lietuva J. Stiklorius ėmėsi verslo. Buvo Tautinio lietuvių banko vienas steigėjų, 1924 su Gustavu Juozupaičiu įsteigė spaudos leidimo bendrovę Sargas, leido laikraštį „Pajūrio sargas“ (1924–1925), įsigijo ir leido dienraštį Klaipėdos žinios (1924–1926). Rūpinosi Klaipėdos konservatorijos (Klaipėdos muzikos mokykla) steigimu, buvo jos kuratorijos pirmininkas. Daug prisidėjo steigiant Klaipėdos operą (pirmoji premjera 1934; Klaipėdos muzikinis teatras). 1930–1939 J. Stikloriaus vadovaujama Aukuro draugija su Klaipėdos miesto Direktorija išlaikė privačią Klaipėdos muzikos mokyklą. Bendradarbiavo laikraštyje Rytojus, žurnale Muzikos barai; paskelbė straipsnius Keli bruožai iš Mažosios Lietuvos kultūrinio gyvenimo raidos; Muzika ir teatras Klaipėdos krašte; Keletas žymesnių, iš Mažosios Lietuvos kilusių, žmonių; Friedrich Kurschat und seine Bedeutung für Sprache und Charakter der Preussisch-Litauer [Frydrichas Kuršaitis ir jo įtaka Prūsų lietuvių kalbai ir charakteriui]. Daug rašė apie 1919–1923 politikos permainas, todėl nukentėjo. 1920 ir 1939–1940 kalintas. 1940 emigravo į Vokietiją.

L: Kaunas D. Mažosios Lietuvos knyga. V., 1996.

Daiva Kšanienė

MLFA

Iliustracija: Jokūbas Stiklorius / Iš Bernardo Aleknavičiaus rinkinio

Iliustracija: Jokūbas Stiklorius (viduryje) su seserimi Ana Kraštinaitiene ir kunigu Viliumi Gaigalaičiu Tilžėje, 1941 / Iš Domo Kauno rinkinio