Klaipėdos muzikos mokykla
Klapėdos mùzikos mokyklà, Klaipėdos konservatorija. Veikė 1923–1939. Įkurta kompozitoriaus Stasio Šimkaus iniciatyva, siekta parengti profesionalius Lietuvos muzikus (ypač simfoninio orkestro instrumentininkus), populiarinti muzikos meną, gaivinti lietuvišką dvasią, tobulinti švietimo sistemą. Mokyklai vadovavo 8 narių kuratorija, direktorius (S. Šimkus) ir vicedirektorius (Aleksandras Johovas). Mokykloje veikė dainavimo, fortepijono ir vargonų, styginių, medinių ir varinių pučiamųjų instrumentų, kompozicijos (specialiosios teorijos), orkestro (nuo 1924), pedagoginis (nuo 1927) skyriai. Orkestro skyriaus mokiniams įkurtas bendrabutis (Paupio–Bachmano dvare – Bakmaniškiai) ir išrūpintos Švietimo ministerijos stipendijos. Iš pradžių Klaipėdos muzikos mokykla išlaikyta iš pavienių asmenų, miesto ir valstybės lėšų, 1925 I 15 suvalstybinta (gyvavo iki 1930). 1923–1930 pakaitomis dirbo apie 60 mokytojų. Vyravo čekų (F. Blecha, J. Brychta, A. Bursikas, J. Fesenmayeris, E. Kaucky, F. Kovafas, V. Kunešas, Emilis Leichneris, R. Mrazas), vengrų (L. Hajosas, B. Drexleris, M. von Feheris, Z. Gattis, S. Balintas, L. Novakas), vokiečių (F. Beningas, W. Buderis, B. Dempe, M. Hoffereckas, G. Jaschinas, F. Kaspperis, C. Nemenoff, A. Schröderis), rusų (M. Čerkaskaja, E. Ignatjeva-Poliakova, Sofija Paleček, V. Struckhovas, Ivanas Volkovas) tautybės asmenys, kuriuos S. Šimkus specialiai pakvietė į Klaipėdą. Mokykloje dirbo iš Prahos atvykęs Čekų nonetas, žinomi lietuvių muzikai: pianistai Ignas Prielgauskas, Sofija Juodvalkienė-Grybauskaitė, dirigentas Juozas Gaubas, kompozitorius Juozas Žilevičius (dėstė muzikos teoriją ir istoriją, 1927–1928 mokyklos direktorius), pirmieji absolventai: Juozas Bertulis, Kazys Paulauskas, V. Šlevys, Jonas Švedas, A. Valius. Kurį laiką mokytojavo B. Sruoga, Kazys Trukanas, Vydūnas. 1927 J. Žilevičiaus dėka įsteigtas pedagogikos skyrius. Mokykloje veikė simfoninis orkestras, mišrus ir vyrų chorai, biblioteka, muziejus, mokinių būreliai Vaivorykštė, Harmonija, Lyra, vasaros kursai muzikos mokytojams (1925–1928). Leido žurnalus Muzika, Muzikos atžalos. Mokytojai ir mokiniai aktyviai reiškėsi Klaipėdos krašto muzikiniame gyvenime. Mokiniai sudarė 3 grupes – tikruosius ir laisvuosius klausytojus, kandidatus. Tikrieji klausytojai sudarė didžiausią studijuojančiųjų dalį. 1923–1928 jų skaičius nuolat augo (nuo 114 iki 166), 1928–1930 mažėjo (liko tik 65) dėl lėšų stokos ir Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos pastangų geriausias muzikos pajėgas telkti Kaune. Kadangi mokymo planai rėmėsi įvairių Europos kraštų konservatorijų programomis, S. Šimkus siekė, kad Klaipėdos muzikos mokyklai būtų oficialiai pripažintas konservatorijos vardas ir aukštosios mokyklos statusas, bet to padaryti nepavyko. 1930 mokykla uždaryta. Mažosios Lietuvos draugijų ir miesto valdžios pastangomis atidaryta privati muzikos mokykla (iki 1937 vadovas I. Prielgauskas), joje veikė fortepijono, smuiko, dainavimo ir teorijos klasės. Dirbo 6–12 mokytojai (J. Bernšteinas, Viktoras Jauniškis, S. Juodvalkienė, Jeronimas Kačinskas, L. Kaušas, A. Klepackas, Povilas Matiukas, Steponas Sodeika), mokėsi 60–80 mokinių. 1937 Švietimo ministerija vadovauti mokyklai paskyrė Juozą Karosą. Parengtas naujas statutas, įsteigta vargonų (katalikams ir evangelikams liuteronams), violončelės, kontraboso, klarneto, komp. klasės, suburtas mokinių choras ir kamerinis orkestras, pakviesti pedagogai (S. Dievaitytė, Zenonas Nomeika, Stasys Vainiūnas), tikėtasi atidaryti pučiamųjų instrumentų skyrių, atgaivinti simfoninį orkestrą,suvalstybinti mokyklą. 1939 pavasarį mokykla perkelta į Šiaulius, vasarą uždaryta.
Danutė Petrauskaitė
Iliustracija: Klaipėdos muzikos mokyklos (Konservatorijos) pastatas, apie 1923 / Iš žurnalo „Lietuvių dienos“, 1956, nr. 7
Iliustracija: Klaipėdos muzikos mokyklos mokytojai ir moksleiviai. II eilėje sėdi: J. Nikolajevskis, W. Ludewigs, K. Jozerskaitė, I. Prielgauskas, M. Čiubergaitė, B. Sruoga, J. Žilevičius, S. Šimkus, 1924 / Iš Danutės Petrauskaitės rinkinio