Juozas Žilevičius

Žilẽvičius Juozas 1891 III 16Jerubaičiuose (Telšių aps.) 1985 VIII 5Baltimorėje (JAV), vargonininkas, choro dirigentas, muzikologas, kompozitorius. 1915–1919 studijavo Sankt Peterburgo konservatorijoje, lankė Peterburgo archeologijos ir meno istorijos institutą, dėstė Šv. Kotrynos berniukų gimnazijoje, vadovavo chorui, vargonavo. 1919–1920 dėstė Vitebsko konservatorijoje. 1920–1924 gyveno Kaune, ten įsitraukė į muzikinę veiklą. 1922–1924 Lietuvos Respublikos švietimo ministerijoje ėjo Meno skyriaus viršininko pareigas. 1924–1928 Klaipėdos muzikos mokykloje dėstė teorinius dalykus, buvo mokinių bendrabučio vedėjas, įkūrė folkloro būrelį; 1927–1928 mokyklos direktorius, 1927 įsteigė Pedagogikos skyrių. Klaipėdoje leido žurnalą „Muzikos menas“ (1924), „Muzika“ (1925); su Domu Andriuliu parengė vadovėlį pradinių mokyklų muzikos mokytojams Jaunas dainininkas (1927), spausdino straipsnius muzikos temomis Klaipėdos ir Kauno periodinėje spaudoje. Su mokiniais surinko apie 300 liaudies muzikos instrumentų, vertingos dokumentinės medžiagos apie lietuvių muzikos istoriją; savo bute įkūrė privatų muzikos muziejų, kuris 1927 atvėrė duris klaipėdiečiams. Tai buvo pirmoji tokio tipo įstaiga Lietuvoje. 1925–1927 organizavo vasaros kursus Lietuvos muzikos mokytojams, paversdamas Klaipėdą jų rengimo centru, daug prisidėjo prie Mažosios Lietuvos I dainų šventės organizavimo. J. Žilevičiaus pastangomis Klaipėdoje įkurtas vyrų choras, korporacija Harmonija, būrelis Vaivorykštė, moterų draugija Lyra, mokinių savišalpos fondas. Klaipėdoje sukūrė vieną populiariausių savo chorinių dainų Anoj pusėj ežero, Lietuvišką nonetą (pirmą šio žanro kūrinį lietuvių muzikos istorijoje). 1929 Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos pasiųstas į JAV rinkti medžiagos apie išeivijos lietuvių muzikos kultūrą, ten ir pasiliko. Iki 1960 vargoninkavo Šv. Petro ir Povilo lietuvių parapijoje Elizabethe. Tuo metu daug prisidėjo prie lietuviškų dainų švenčių rengimo, žurnalo Muzikos žinios leidimo, buvo aktyvus JAV lietuvių vargonininkų sąjungos narys, įkūrė Parapijinių chorų sąjungą (1933). Parašė monografiją Česlovas Sasnauskas (1936), studiją Mažosios Lietuvos liaudies muzikos bruožai (išspausdinta knygoje Mažoji Lietuva, 1958), sudarė Česlovo Sanausko vokalinių kūrinių rinkinį Lietuviška muzika (1950), nuosekliai rinko lituanistinę medžiagą savo archyvui. J. Žilevičius yra pirmosios lietuviškos simfonijos autorius (1919); kūrė muzikos kameriniams ansambliams, vargonams, fortepijonui; parašė 2 kantatas, 3 operetes, giesmių, mišių, chorinių dainų (tarp šių ir harmonizuotos klaipėdiškių dainos).

Apdovanotas III laipsnio Gedimino ordinu (1935).

Danutė Petrauskaitė

Iliustracija: Juozas Žilevičius