Lietuvių literatūros draugija
Lietùvių literatros draugijà (vok. Litauische literarische Gesellschaft), mokslinis lituanistikos tyrimo centras; pirmas toks pasaulyje. Įkurtas 1879 Tilžėje vietoj nuo 1873 veikusio Lietuvių ratelio (vok. Litauischen Kränzchen). Draugijos statutas aptartas A. Bezzenbergerio ir kitų Klaipėdoje 1879 II 23, paskelbtas spalio 14 d. steigiamajame susirinkime Tilžėje. Svarbiausias tikslas – tirti lietuvių kalbą, tautosaką, kultūrą, istoriją, raštiją ir literatūrą, saugoti ir propaguoti kultūros paminklus. Pirmininkai: Carlas Rudolphas Jacoby (1879–1881), Maksimilianas J. A. Voelkelis (1881–1882), Karlas Theodoras Waldemaras Hoffheinzas (1882–1889), Teodoras Preussas (1890–1898) ir Aleksandras Teodoras Kuršaitis (1899–1925). Lietuvių literatūros draugijoje 1879 buvo 91, 1892 – 206, 1908 – 228, 1913–20 – 217 narių. Iš viso draugijai priklausė 640 narių, tarp jų – žymūs Europos lituanistai Janas Baudouinas de Courtenay (Boduenas de Kurtenė), Adalbertas Bezzenbergeris, Aleksandras Doričius, Filippas Fortunatovas, Eduardas Gisevijus, Robertas Gauthiot (Gotjo), Carlas Cappelleris, Janas Karłowiczius, Augustas Leskienas, Josepis Julius Mikkola, Georgas Heinrichas Ferdinandas Nesselmannas, Augustas Niemis, Ludwigas Passargė, Wilhelmas Thomsenas, EduardasVolteris, rašytojai, kultūros ir visuomenės veikėjai iš Didžiosios Lietuvos (Silvestras Baltramaitis, Antanas Baranauskas, Jonas Basanavičius, Kazimieras Būga, Augustinas Janulaitis, Antanas Milukas, Jeronimas Ralys) ir Mažosios Lietuvos (Vilius Gaigalaitis, Enzys Jagomastas, Kristupas Jurkšaitis, Mikelis Kiošis, Erdmonas Simonaitis, Vilius Steputaitis, Jokūbas Stiklorius, Vydūnas, Massalskis, Hugo Scheuʼus, Dovas Zaunius ir kiti). Nariai rengė ir skaitė pranešimus, kaupė etninius, liaudies meno, numizmatikos rinkinius, Jokūbynės parke 1905 pasistatė lietuvių etnografinį namą muziejų (lietuviškas namelis Jokūbynėje), Vokietijos mokslo ir kultūros centruose organizavo parodas, įsteigė lietuvių raštijos archyvą ir lituanistinę biblioteką (Lietuvių literatūros draugijos biblioteka). Savo darbus vokiečių ir lietuvių kalbomis skelbė tęstiniame leidinyje Mitteilungen der Litauischen Literarischen Gesellschaft (Lietuvių literatūros draugijos pranešimai, 1880–1912, išėjo 31 sąsiuvinis), knygomis ir tęstinio leidinio atspaudais. Atskirais leidiniais paskelbė 11 darbų: tyrimų, tautosakos, melodikos užrašymų, bibliotekos katalogų. Svarbiausios knygos: Christiano Bartscho lietuvių liaudies dainų rinkinys Dainų balsai (2 d., 1886–1889), K. T. W. Hoffheinzo Giesmių balsai (1894), K. Jurkšaičio Lietuviškos pasakos ir pasakojimai (1898), C. Cappellerio Kaip senieji lietuvininkai gyveno (1904), Hugo Scheuʼaus ir A. T. Kuršaičio Pasakos apie paukščius (3 d., 1912). Lietuvių literatūros draugija leido savo lėšomis, be to, rėmė Vokietijos vyriausybė, prisidėjo komisionierius – Heidelbergo universiteto Carlo Winterio knygynas leidykla. Pastarasis draugijos leidinius platino visoje Europoje (kai kurių knygų, tęstinio leidinių sąsiuvinių atsargomis tebeprekiauja ir šiandien). Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių literatūros draugijos veikla sumenko. Kai kurie jos nariai buvo mobilizuoti, žuvo. Pokario ekonominė suirutė bei Vokietijos antilietuviška politika kėlė grėsmę tolesniam draugijos egzistavimui. 1923 veikla nutrūko, tačiau apie draugijos uždarymą tikslesnių žinių nėra. Vienų šaltinių teigimu, ji likviduota 1925 (atsistatydinus A. T. Kuršaičiui), tačiau Lietuvos keleivyje 1926 gegužės mėn. paskelbtoje informacijoje teigiama, kad Lietuvių literatūros draugija buvusi pertvarkyta ir pakeitusi pavadinimą. Paskutinieji draugijos veiklos metai ir likimas nėra žinomi. Lietuvių literatūros draugijos turtas buvo perduotas Karaliaučiaus universitetui. Draugijos veiklą nuo 1971 tęsia Deutsch-Litauische Literarische Gesellschaft [Vokiečių ir lietuvių literatūros draugija].
L: Milius V. Mokslo draugijos ir lietuvių etnografija. V., 1993, p. 42–87.
Vilius Ašmys
Domas Kaunas
Hans Masalskis
Iliustracija: Paskutinysis Lietuvių literatūros draugijos (Tilžėje) pirmininkas Aleksandras Kuršaitis / lš MLEA