Enzys Jagomastas

Jagomãstas Enzys 1870 III 22Lumpėnuose (Tilžės–Ragainės aps.) 1941 VIII 23Paneriuose (prie Vilniaus), Mažosios Lietuvos spaustuvininkas, kultūros veikėjas, Tilžės akto (1918) signataras. Didelis Lietuvos patriotas. Garsios Jagomastų šeimos galva. Gyvendamas Tilžėje, aktyviai dalyvavo mažlietuvių tautinėje veikloje, kovojo už lietuvybę. Baigęs Lumpėnų pradžios mokyklą, 1884–1888 mokėsi raidžių rinkėjo profesijos, vėliau dirbo spaustuvininku Tilžėje pas Ottą von Mauderodę. Savo lėšomis 1895 pirmą kartą išleido Maironio poemą Tarp skausmų į garbę. 1896–1941 Tilžėje turėjo spaustuvę (nuo 1912 vadinama Lituania), Leido ir spausdino tautinio, politinio ir religinio turinio knygas Mažajai Lietuvai (Apie mūsų evangeliškąsias giesmes ir giesmininkus, kurie jas surašė; Viliaus Kalvaičio Prūsijos lietuvių dainos; Vydūno Litauen in Vergangenheit und Zukunft ir Sieben Hundert Jahre deutsch-litauischer Beziehungen; išleido giesmių, pamokslų) ir Didžiajai Lietuvai (A. Griciaus, A. Rimydžio, Santvaro ir kitų veikalus, vadovėlius). Nuo 1924 Jagomastas leido Jagomasto lietuviszkas kalendras, Prūsų (Mažosios) Lietuvos kalendras. Redagavo ir leido laikraščius Žemaičių ir Lietuvos apžvalga, Lietuviškas laiškas (1896–1897), Auszra (1897–1899) su savaitiniu priedu Namų prietelis ir Naujasis Tilžės keleivis (1924–1940). Per 45 metus Lituania išleido apie 370 lietuviškų knygų, brošiūrų, lapelių ir kalendorių, per 20 pavadinimų periodinių leidinių. Spaudos draudimo Didžiojoje Lietuvoje metais Jagomastas palaikė ryšius su knygnešiais: prisidėjo prie lietuviškų knygų platinimo Didžiojoje Lietuvoje. Nuo 1918 spausdino knygas įvairiems Didžiosios Lietuvos leidėjams. Priklausė daugeliui lietuvių draugijų. Dainavo Tilžės lietuvių giedotojų draugijos ir kituose choruose. Nuo 1894 buvo „Birutės“ draugijos sekretorius, 1914 Tilžės–Pakalnės apskrities lietuvių rinkimo draugijos valdybos narys, 1913–1914 Kristijono Donelaičio paminklo statymo komiteto sekretorius, 1918–1919 Mažosios Lietuvos tarybos narys, 1931–1935 Lietuvių kultūros draugijos Tilžėje bibliotekininkas, 1924–1941 „Spaudos“ draugijos pirmininkas. Bibliofilas. Sukaupė unikalų senosios lietuvių spaudos rinkinį. Juo naudojosi Lietuvių bibliografijos sudarytojas Vaclovas Biržiška. Naujajame Tilžės keleivyje ir savo leidžiamame kalendoriuje Jagomastas populiarino bibliofiliją. Dėl lietuvių tautinių teisių gynimo Vokietijos valdžios persekiotas. Jurgis Reisgys prisimena, kad nepaisydamas nacių grasinimų Jagomastas 1937 dalyvavo „Santaros“ 25-mečio minėjime Panemunėje, prie Tilžės vartų, pasakojo, kaip kenčia lietuvininkai už Nemuno. Hitlerininkų verčiamas persikelti iš Tilžės į Vokietijos gilumą, repatrijavo iš Rytprūsių ir 1941 kovo mėn. apsigyveno Vilniuje. Dirbo spaustuvėje. Su visa šeima (žmona, sūnumis Dovu ir Jurgiu, dukterimi Ona bei jos vyru Emiliu Vilmantu-Mecklenburgu) nacių suimtas. Sušaudytas Paneriuose. Vertingiausios Jagomasto kolekcijos knygos išvežtos į Vokietiją, kitos pateko į Lietuvos bibliotekas. Lituania archyvas, Jagomasto dienoraštis saugomi Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje.

L: Žiburiai, 1946 VIII 31, nr. 35 (47).

MLFA

Domas Kaunas

Daiva Kšanienė

Virginija Veiverienė

Iliustracija: Enzys Jagomastas

Iliustracija: Architektai Marija ir Martynas Purvinai. Lietuvininkų krikštų puokštė Jagomastams, 1996. Vienas iš memorialo, siūlyto pastatyti Paneriuose, projektų / Iš Lietuvos kraštotyros draugijos archyvo

Iliustracija: Wolfgangas Jagomastas, Enzio Jagomasto vaikaitis, bene vienintelis likęs gyvas iš jo šeimos / Iš Vytauto Gocento rinkinio

Iliustracija: Prie architekto Juliaus Masalsko memorialo Jagomastams Paneriuose. Vilniaus karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“ vadovaujamas Laimos Purlienės, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei Genocido aukų muziejaus darbuotojos Janina Šimkuvienė, Virginija Rudienė ir Jolita Karalienė, 1999