Vilius Steputaitis

Stẽputaitis Vilius (Steputat Willy) 1868 II 29Bakelių dvare (Girdavos aps.) 1941 I 1 ten pat, teisininkas, politikos veikėjas, provokiškos orientacijos lietuvininkas. Teisės mokslų daktaras (1898). Studijavo Karaliaučiaus, Ženevos, Greifswaldo universitetuose, 1894–1906 dirbo Girdavos, Tilžės, Karaliaučiaus teismuose, 1906–1914 Įsruties miesto valdžios patarėjas teisės klausimais. Lietuvių literatūros draugijos narys, Gumbinės lietuvių draugijos vienas steigėjų, pirmininkas (1910–1914), K. Donelaičio paminklo Lazdynėliuose statymo (1914) pirmininkas. Per Pirmąjį pasaulinį karą buvo kavalerijos kapitonas, Tilžės dragūnų pulko rotmistras. 1913–1918 Prūsijos Landtago atstovas (kandidatu iškėlė Tilžės–Lankos apskrities lietuviška konservatyvų skyrimo draugystė). Landtage skelbėsi esąs lietuvis. Pagarsėjo kalba, kurioje smerkė lenkus už lietuvių persekiojimą Didžiojoje Lietuvoje, pateisino Vokietijos antilenkišką politiką. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Vokietijos vidaus reikalų ministerijos pavedimu Steputaitis su J. K. Sembritzkiu aktyviai sekė lietuvių spaudą, referavo vyriausybei apie aktualiausią periodinių leidinių medžiagą, tautinį sąjūdį, Didžiosios ir Mažosios Lietuvos bei JAV lietuvių vienijimosi pastangas ir siekius atskirti Mažąją Lietuvą nuo Prūsijos, siūlė kontroliuoti visą lietuvių spaudą. Steputaičio informacija naudota imperijos politikai lietuvių klausimu formuoti. 1915–1917 Steputaitis buvo kaizerinės okupacinės valdžios Didžiajai Lietuvai leidžiamo laikračio Dabartis redaktorius. 1921 VIII 6–1923 I 15 Klaipėdos krašto Direktorijos pirmininkas (Freistaato sukūrimo šalininkas). Dėl Steputaičio provokiškos politikos Mažosios Lietuvos tautinė taryba pareiškė nepasitikėjimą jo vadovaujamai Direktorijai. Po Klaipėdos sukilimo (1923 I) Steputaitis iš Klaipėdos pasitraukė į Vokietiją. Parašė Lietuvių kalbos vadovėlį (1914; 4 leidimai), pagal kurį okupacinė kaizerinė valdžia Didžiajai Lietuvai rengė administracijos tarnautojus. Vokiečių kalba parašė poezijos, straipsnių teisės, Mažosios Lietuvos etnografijos ir istorijos klausimais. Svarbiausios knygos: Reimlexikon, 1891 [Eiliavimo žodynas], Die Trappisten, 1904 [Trapistai].

L: Lietuvių kalendros metui 1914; Šilas V., Sambora H. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. V., 1990; Kaunas D. Mažosios Lietuvos knyga. V., 1996; MLFA.

Iliustracija: Vilius Steputaitis

Iliustracija: Viliaus Steputaičio knygos „Lietuvių kalbos vadovėlis“ antraštinis lapas, 1914 / Iš Vilniaus universiteto bibliotekos