Erdmonas Simonaitis

Simonáitis Erdmonas 1888 X 30Spiečiuose (Pagėgių aps.) 1969 II 24Weinheime (Vokietija), politikas, Mažosios Lietuvos tarybos prezidiumo pirmininkas, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto narys. Gimė Jurgio ir Martikės Simonaičių šeimoje. Mirus motinai augo pas vyriausiąją seserį Aną Storamienę. Mokėsi Šilutėje ir Tilžėje. Dirbo Tilžės ir Pilkalnio teismų vyresniuoju sekretoriumi. Nuo 1909 įsitraukė į lietuvių veiklą, kai apsigyveno Tilžėje ir susipažino su Vydūnu, Enziu Jagomastu, Jokūbu Stikloriumi. Įsitraukė į Tilžės lietuvių giedotojų draugiją. 1912 su Miku Gudaičiu ir Jonu Jonušaičiu įsteigė Tilžės lietuvių klubą (jam vadovavo 2 metus). Simonaitis skaitydavo paskaitas apie Lietuvos istoriją, susipažino su Prūsijos istorija. Su klubo nariais lankydavo Rambyną. Simonaitis laikomas „Santaros“ bibliotekos katalogo – Prūsų Lietuvos lietuviškų draugijos „Santaros“ knygų katalogas (1913) sudarytoju (pirmasis lietuviškai spausdintas bibliotekos katalogas Mažojoje Lietuvoje). 1915 Simonaitis mobilizuotas, dalyvavo mūšiuose Galicijoje ir Prancūzijoje; apdovanotas Geležiniu kryžiumi. 1918 VIII–XI dirbo vokiškos spaudos skyriuje Vilniuje; čia susipažino su Lietuvos Tarybos nariais ir kitais Lietuvos politikos veikėjais. Vėliau grįžo į Tilžę. 1918 dalyvavo kuriant Mažosios Lietuvos tautinę tarybą Tilžėje. 1919 įstojo savanoriu į Tauragės Žemaičių batalioną. Tais pat metais persikėlė gyventi į Klaipėdą, buvo Prūsų lietuvių susivienijimo reikalų vedėjas. Prancūzams perėmus valdyti Klaipėdos kraštą, Simonaitis nuo 1920 III 12 su Mikeliu Reidžiu buvo lietuvių atstovas Klaipėdos krašto direktorijoje (1922 II iš jos pasitraukė). 1922 lapkritį dalyvavo Mažosios Lietuvos lietuvių delegacijos derybose Paryžiuje, kur su Ambasadorių konferencijos Klaipėdos klausimui spręsti paskirtu Julesʼu Laroche buvo tariamasi dėl krašto ateities. 1922 pabaigoje planuojant Klaipėdos krašto sukilimo operaciją, Simonaitis vienintelis iš mažlietuvių sutiko būti oficialiu politiniu sukilimo lyderiu; 1923 I 13–II 15 ir 1926 I 16–XI 24 buvo Direktorijos pirmininkas. 1923 I 17 siuntė notą (sausio 19 pakartotinę) Prancūzijos, Anglijos ir Italijos vyriausybėms, reikalaudamas atšaukti prancūzų komisarą Gabrielį Jeaną Petisne ir prancūzų kariuomenę. 1923 II 3 jis Klaipėdos krašto valdžios vardu oficialiai pranešė Ambasadorių konferencijai, Tautų Sąjungai, Anglijos ir Italijos vyriausybėms apie deklaraciją, skelbiančią Klaipėdos krašto prisijungimą prie Lietuvos autonomijos pagrindais. 1924–1926 Šilutės apskrities, 1930–1934 Klaipėdos apskrities viršininkas. 1934 VII–1935 IV Klaipėdos miesto komisarinis vyriausiasis burmistras. 1934 Klaipėdos krašto lietuvių organizacijų Vykdomojo komiteto pirmininkas. Vokietijai okupavus kraštą Simonaitis išvyko į Kauną. 1941 VIII 16 gestapo suimtas, 1942 XI 8 išvežtas į Mauthauseno (Austrija) koncentracijos stovyklą. 1945 IV 29 išlaisvintas iš Dachau (Vokietija) koncentracijos stovyklos. 1946 Fuldoje (Vokietija) atnaujinus Mažosios Lietuvos tautinės tarybos veiklą, išrinktas jos prezidiumo pirmininku (šias pareigas ėjo iki mirties). 1954 lankėsi Šiaurės Amerikoje, Kanadoje, čia skaitė pranešimus apie Mažosios Lietuvos tarybos veiklą. 1955 mažlietuvių atstovas Vyriausiajame Lietuvos išlaisvinimo komitete. Vokietijos lietuvių bendruomenės tarybos narys, vėliau vicepirmininkas. Lietuviškos Vasario 16 gimnazijos Kuratorijos narys. 1955 kaip Lietuvos delegacijos narys dalyvavo Pavergtųjų tautų seimo konferencijoje Strasbūre, buvo šios konferencijos vienos komisijos narys. 1955 X 11–17 aplankė lietuvių bendruomenės Šiaurės Vokietijos Mažosios Lietuvos skyrius, apylinkes bei seniūnijas. 1958 lankė Šlezvigo-Holšteino žemėje gyvenusius mažlietuvius, kalbėjo apie politinę padėtį ir sovietų okupuotos Lietuvos gyventojų buitį. Lankėsi Varelio prieglaudoje, Wehneneo lietuvių stovykloje, pas Osnabrücko, Hannoverio lietuvius. 1958 X 31 pagerbtas Lietuviškos Vasario 16 gimnazijos salėje 70 gimimo metinių proga, 1968 XI 2 – ten pat 80 gimimo metinių proga. Simonaičio garbei gimnazijos kiemelyje pasodintas ąžuolas. Simonaitis perėmė iš Vydūno jo raštus ir laiškus, vėliau juos perdavė Pasaulio lietuvių archyvui.

L: E. Simonaičio apsilankymas šiaurės Vokietijoje // Keleivis. 1955; E. Simonaitis tarptautinėje konferencijoje // Keleivis, nr. 8. 1955; Schleswig-Holsteino mažlietuvius aplankė p. E. Simonaitis // Keleivis, nr. 5–8. 1958; Trumpa Maž. Lietuvos Tarybos pirmininko E. Simonaičio gyvenimo ir veiklos apžvalga // Keleivis, nr. 10–12. 1958; Erdmono Simonaičio jubiliejaus pagerbimas // Keleivis, nr. 10–12. 1958; Pagerbėme didelį mūsų tautos kovotoją // Lietuvos pajūris, nr. 1(31). 1969; Žymesnės E. Simonaičio gyvenimo, kovų ir veiklos datos // Lietuvos pajūris. 1969; Kaunas D. Mažosios Lietuvos bibliotekos. V., 1987; Aleknavičius B. Erdmono Simonaičio 100-osioms gimimo metinėms // Tarybinė Klaipėda. 1988 X 30; Kaunas D. Mažosios Lietuvos knyga. V., 1996.

Vytautas Gocentas

Algirdas Žemaitaitis

Iliustracija: Erdmono Simonaičio nuotrauka atviruke, išleistame J. A. Kunkio knygyno Klaipėdoje, apie 1925 / Iš Gedimino Bendinsko rinkinio

Iliustracija: Tautos šventė Priekulėje: šaulių vada Jurgis Lėbartas, Klaipėdos miesto įgulos vadas pulkininkas Lanskoronskis, Klaipėdos krašto gubernatorius Jonas Navakas, Klaipėdos apskrities viršininkas Erdmonas Simonaitis ir Šaulių sąjungos Klaipėdos krašto rinktinės vadas Jurgis Brūvelaitis, 1933 / Iš laikraščio „Lietuvos pajūris“ 1969 m. priedo

Iliustracija: Erdmono Simonaičio šeima: jis su žmona Margarėte Plauman-Simonaitiene ir vaikais: Birute, Vytautu, Jurgiu ir Annemarie (Anna Marija) Šilutėje, 1936 / Iš laikraščio „Lietuvos pajūris“, 1988, Nr. 82

Iliustracija: Mažosios Lietuvos tarybos II suvažiavimo Lübecke prezidiumas: Vilius Endrikaitis, Endrius Žilius, Martynas Gelžinis, Erdmonas Simonaitis, Anusis Pėteraitis, Juozaitis, ant stalo „Amerikos balso“ radijo mikrofonas, 1953 / Iš Anso Lymanto archyvo

Iliustracija: Mažosios Lietuvos Tarybos pirmininkui Erdmonui Simonaičiui, apsilankiusiam Kanadoje, rūtų šakelę prisega V. Judzentavičiūtė ir Ieva Pėteraitytė-Andruškevičienė, 1954 / Iš laikraščio „Lietuvos pajūris“ 1969 m. priedo

Iliustracija: Erdmonas Simonaitis, apie 1960 / Bernardo Aleknavičiaus reprodukcija

Iliustracija: Grupė lietuvių kultūros dienų Hannoveryje organizatorių: laikraščio „Lietuvos pajūris“ redaktorius Ansas Lymantas, J. Stankaitis, Mažosios Lietuvos tarybos pirmininkas Erdmonas Simonaitis, L. Kalinauskas ir buvęs Klaipėdos teisėjas Valteris Arnašius, 1961 / Iš Klaipėdos universiteto mokslinės bibliotekos Mažosios Lietuvos archyvo

Iliustracija: Mažosios Lietuvos tarybos pirmininkas Erdmonas Simonaitis tarp Mažosios Lietuvos bičiulių draugijos narių ir Mažosios Lietuvos bičiulių, 1954 / Iš Viliaus Peteraičio archyvo

Iliustracija: Erdmonas Simonaitis (dešinėje) svečiuose pas pedagogą Martyną Emilį Nauburą Čikagoje, 1954 / Iš Anso Lymanto archyvo

Iliustracija: Erdmono Simonaičio sūnus Jurgis, dukros Ana Marija ir Birutė, provaikaitis Rolandas Sipavičius perlaidojant tėvo ir senelio palaikus Klaipėdos Lėbartų kapinėse, 1991

Iliustracija: Simonaičių namas Klaipėdoje, Beržų g. 13, 1938 / Iš Birutės Simonaitytės šeimos albumo

Iliustracija: Jonas Glemža prie Erdmono Simonaičio kapo Weinheime, apie 1970 / Iš Anso Lymanto archyvo

Iliustracija: Lietuvininkai prie Simonaičių šeimos kapo Klaipėdos Lėbartų kapinės, 1991

Iliustracija: Politikų ir kariškių posėdis buvusioje Klaipėdos krašto civilinio komisaro prefektūroje: trečias sėdi laikinasis Direktorijos pirmininkas Erdmonas Simonaitis, ketvirtas – aukštasis Lietuvos vyriausybės įgaliotinis Klaipėdos kraštui Antanas Smetona, penktas – Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto pirmininkas Martynas Jankus, šeštas – Jonas Žilius-Jonila, septintas – Viktoras Gailius ir aštuntas ginkluotųjų pajėgų vadas Jonas Budrys, tarp stovinčiųjų – Kristupas Lekšas, Vilius Gaiglaitis, Jokūbas Stiklorius, Mikas Šlaža, Martynas Labrencas, 1923 m. sausis / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų