Lietuviška Vasario 16-osios gimnazija

Lietùviška Vasãrio 16-osios gimnãzija, lietuvių išeivių mokymo įstaiga, įkurta 1950 Vokietijoje. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje apie 66 000 lietuvių dėl įvairių priežasčių atsidūrė Vakarų Vokietijoje. Dauguma jų gyveno išvietintųjų, perkeltųjų asmenų (angl. displaced person, DP) stovyklose. Čia jie plėtojo kultūrinę ir šviečiamąją veiklą: leido laikraščius, žurnalus, knygas, steigė chorus, ansamblius, sporto klubus ir mokyklas, Pabaltijiečių universitetą Pinneberge ir kita. 1947 Vakarų Vokietijoje veikė 26 lietuviškos gimnazijos, 14 progimnazijų, 5 profesinės, 112 pradinių mokyklų. Leidus pabėgėliams emigruoti į kitas Europos valstybes, Australiją, Kanadą, JAV ir kitur, lietuviškas mokyklas pradėta uždaryti. Vokietijos lietuvių bendruomenės (VLB) valdyba, vadovaujama Prano Zundės, nutarė įsteigti pirmąją lietuvišką gimnaziją su bendrabučiu.

Gimnazijos įrengimo istorija. 1950 liepos mėn. Diepholzo kareivinėse įkurta Lietuviška gimnazija (vok. Litauisches Gymnasium). 1951 švenčiant Lietuvos nepriklausomybės dieną, ji pavadinta Lietuviškos Vasario 16-osios gimnazijos vardu. Prireikus grąžinti kareivines, Vokietijos lietuvių bendruomenė 1953 Hüttenfelde nupirko Rennhofo pilį (vok. Schloß Rennhof) ir 5 ha parką. Lietuviai pilį pavadino jiems artimesniu Romuvos vardu. Pilis pastatyta Italijos vilų pavyzdžiu, XX a. I pusės modernizmo architektūros stiliumi. Ją puošia romantiškas gynybinis-apžvalgos bokštelis, kuriame plevėsuoja lietuvių tautinė geltona-žalia-raudona trispalvė. Pilies priestate buvo ratinė (dabar ūkio ir garažo patalpos). Pilį surado ir banko paskolą parūpino tėvas Alfonsas Bernatonis, OFM Cap. Pilis kainavo 150 000 DM, jos remontas, klasių, bendrabučio įrengimas ir dviejų barakų klasėms bei valgyklai statyba atsiėjo dar 180 000 DM. Lietuviai išeivijoje per 6 metus suaukojo 300 000 DM Lietuviškai Vasario 16-osios gimnazijai įkurti. 1965 pastatytas mokymo ir administracijos korpusas už Vokietijos vyriausybės skirtą 500 000 DM paramą ir išeivijos lietuvių – 330 000 DM. Už 4 260 000 DM vokiškų įstaigų, išeivijos aukas 1972 pastatytas mergaičių, 1987 berniukų bendrabutis. 1984 per kilusį gaisrą sudegė biblioteka, baldai, nukentėjo pastatas. Pilies remontas kainavo 7 200 000 DM, išlaidas padengė Vokietijos valdžia, Katalikų bažnyčia, išeivijos lietuviai, draudimo bendrovės, buvo paimta banko paskola. Atstatytoje pilyje 1989 įrengta gimnazijos biblioteka, muzikos klasės, Vokietijos lietuvių bendruomenės valdybos raštinė, salė, posėdžių kambariai ir Lietuvių kultūros institutas Vokietijoje (čia įsikūręs 1981), butai, III aukšte koplyčia.

Gimnazijos veikla. Diepholze 1950 gimnaziją lankė 50 mokinių, 1952 – iki 200, Hüttenfelde 1954 – 156, 1960 apie 120. 1961–1969 buvo 80–100 mokinių. Mažiausiai mokinių buvo 1970–1984 – apie 60–70. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, mokinių padaugėjo: jie atvyksta iš kitų valstybių, t. p. ir iš Lietuvos. Pvz., 1996–1997 Lietuvišką Vasario 16-osios gimnaziją lankė 90 mokinių: 55 iš Vokietijos, 30 iš Lietuvos, 3 iš Brazilijos, po 1 iš Argentinos ir Malio. Mokslas trunka 9 metus – nuo 5 iki 13 klasės. Iki 11 klasės dalykai dėstomi vokiečių arba lietuvių kalbomis, 12–13 klasėse – tik vokiečių kalba. Lietuvišką Vasario 16-osios gimnaziją lankė daug mokinių, kilusių iš Mažosios Lietuvos. 1950–1965 ketvirtis mokinių buvo kilę iš Mažosios Lietuvos (iš ten atvyko arba jau gimė Vokietijoje).

Žinomesni mokiniai, kilę iš Mažosios Lietuvos. Hermanas Šulcas, baigęs Lietuvišką Vasario 16-osios gimnaziją, įstojo į saleziečių vienuolyną, įšventintas kunigu, buvo gimnazijos kapelionas, vėliau lietuvių kunigas Brazilijoje, 20 metų dirbo misijoje Ruandoje, pastatydino ten mokyklą, amatų mokyklą su dirbtuvėmis, bažnyčią, ligoninę. Klaipėdoje gimusi Anelė Valaitytė, baigusi Lietuvišką Vasario 16-osios gimnaziją, Vokietijoje pagarsėjo kaip estrados dainininkė Lena Valaitis. Vilius Lėnertas studijavo chemiją Heidelbergo universitete, apgynė daktaratą, yra Freiburgo universiteto vaikų klinikos laboratorijos vadovas, Vokietijos Lietuvių bendruomenės tarybos, Lietuviškos Vasario 16-osios gimnazijos kuratorijos narys, telkė paramą ir siuntė į Lietuvą medicinos aparatūrą, vaistus. Ankė Lepa-Skalve mokydamasi gimnazijoje aktyviai dalyvavo Vokietijos Lietuvių jaunimo sąjungos veikloje.

Žinomesni mažlietuviai mokytojai. Tautvydas Martynas Gailius gimnazijoje dirbo 13 metų: berniukų bendrabučio vedėjas, kūno kultūros ir anglų kalbos mokytojas, ilgametis inspektorius, direktorius (1957–1958 ar 1958–1959?), buvo Vokietijos Lietuvių bendruomenės valdybos iždininkas. Tuometinėje Lietuviškoje Vasario 16-osios gimnazijoje buvo stiprios krepšinio (įveikdavo Vokietijos klubų čempionus), tinklinio komandos. Fricas Skėrys dirbo pradžios mokyklos mokytoju, 1955–1974 dėstė vokiečių kalbą ir aritmetiką žemesnėse klasėse, evangelikams mokiniams tikybą. 1974 senjorui A. Keleriui jį ordinavus kunigu diakonu, pasiliko sau tik tikybos pamokas. Pasižymėjo kaip ekskursijų, advento, Kalėdų švenčių organizatorius. Buvo Vokietijos Lietuvių bendruomenės tarybos, valdybos narys. Elžbieta Tamošaitienė buvo ilgametė mergaičių bendrabučio vedėja, tautinių šokių, kūno kultūros mokytoja. Herta Motgabienė buvo rankdarbių mokytoja bei auklėtoja.

Andrius Šmitas

Vytautas Gocentas

Iliustracija: Vasario 16-osios gimnazija Hüttenfelde iš paukščio skrydžio / Iš žurnalo „Svečias“, 1993, nr. 3

Iliustracija: Gimnazijos mokytojai ir mokiniai, 7-asis dešimtmetis / Iš Anso Lymanto archyvo

Iliustracija: Gimnazistai Alanas, Anke-Skalwe ir Gabia viešnagėje pas Lepas Grossniedesheime, 1988 / Iš Gerhardo Lepos rinkinio

Iliustracija: Gimnazijos orkestras, vadovaujamas muziko Arvydo Paltino, minint Vasario 16-ąją Hüttenfeldo Burgerhause / Iš žurnalo „Svečias“, 1988, nr. 2

Iliustracija: Vasario 16-osios gimnazijos konfirmantai. Kunigas F. Barnelis ir S. Neimanas / Iš Anso Lymanto archyvo

Iliustracija: Erdmonas Simonaitis su Vasario 16-osios mokyklos mokytojais ir mokiniais Hüttenfelde / Iš Evos Banaitytės-Koch rinkinio