Mažosios Lietuvos Taryba

Mažõsios Lietuvõs Tarýba, Mažosios Lietuvos tautinės tarybos politinės veiklos tęsėja, Mažosios Lietuvos lietuvininkų tautinė ir politinė atstovybė Vakarų Vokietijoje, vyriausioji Mažosios Lietuvos gyventojų valios reiškėja. Vėliau išaugusi į vyriausiąją rezistencinę organizaciją. Įsteigta 1946 XI 6 Fuldoje. Rūpinosi Mažosios Lietuvos reikalais, siekė suburti Vokietijoje gyvenančius mažlietuvius. Valdymo organai – visuotinis susirinkimas, Prezidiumas ir Revizijos komisija. Mažosios Lietuvos Tarybos narius priimdavo visuotinis susirinkimas Prezidiumo siūlymu. Susirinkimų nutarimus vykdė jos Prezidiumas: jo pirmininkas per visą laikotarpį buvo Erdmonas Simonaitis. Tuoj po Antrojo pasaulinio karo Vakarų Vokietijoje atsidūrę Mažosios Lietuvos lietuvininkai pradėjo burtis į rezistencines organizacijas. Jau 1945 Holšteino apygardoje jų įsteigta daugiau kaip 50: Cuxhafene, Flensburge, Hamburge, Kielyje, Lauenburge, Lübecke, Lundene, Neumünsteryje, Niendorfe, Pinneberge, Schleswige, Uetersene, Wiemersdorfe ir kitur. Jų pirmininkai: dr. Martynas Anysas, V. Ašmutaitis, W. Ašmanas, Ausutaitė, H. Awiszus, H. Barwa, K. Barkaitis, E. Bartaitienė, Butkus, O. Cypienė, E. Daženys, L. Dumat, M. Einars, Vilius Endrikaitis, J. Gaptys, J. Gintautas, M. Grigaitis, J. Juraška, Jonas Jurgaitis, F. Kavolis, V. Keraitis, H. Kybrancas, A. Kiminius, H. Kiupis, A. Klaudat, V. Klimkaitis, I. Krebstakytė, M. Kunkė, A. Kuraitis, V. Kuršus, M. Lakišius, J. Laukžemys, M. Labutis, E. Lukis, A. Lutkus, Frieda Maurat, A. Milkeraitis, F. Mikaitis, M. Naujokas, Erdmonas Pažėra, M. Pečiulaitis, E. Petereit, J. Rupkalvis, M. Sedelys, M. Sprogys, P. Strangulys, M. Šlyžaitis, K. Šneideraitis, J. Toleikis, M. Tumelaitis, Jurgis ir Jonas Wilks. Daugiau kaip pusė jų kilę iš pietinės Mažosios Lietuvos (pietnemuniečiai). Be skyrių pirmininkų, tų organizacijų nariai dar buvo Valteris K. Banaitis, Dr. Gudjons, H. Grečas, J. Jonušaitis, A. Kalvaitis, W. Mačiulaitis, P. Petriks, H. Puodžiuvaitis, V. Sabalius, F. Sereikis, M. Trylius. Kartu su pabėgėlių stovyklose gyvenančiais lietuvininkais jie sudarė Mažosios Lietuvos Tarybą. 1946 atkurtoji Mažosios Lietuvos Taryba paskelbė Fuldos deklaraciją, kurioje pakartotinai pareiškė savo tvirtą valią atsiskirti nuo Vokietijos ir susijungti su savo tautos kamienu bendroje Lietuvos valstybėje. Ja kreiptasi į demokratines pasaulio valstybes – prašyta paremti lietuvių tautos reikalavimus ir padėti jai išsivaduoti iš naujo Rytų okupanto jungo; atskirti Mažosios Lietuvos plotą nuo Aismarių ties Rudkalniu iki Šventainių ties Suvalkais – kad ji galėtų susijungti su išlaisvintąja Dižiąja Lietuva. Deklaraciją pasirašė E. Simonaitis, Valteris Didžys, Vilius Mačiulaitis, Albertas Puskepalaitis ir Vilius Endrikaitis. 1947 I 15 Mažosios Lietuvos Taryba paskelbė protestą prieš Mažosios Lietuvos gyventojų naikinimą ir krašto rusiškąjį kolonizavimą, prašė Mažosios Lietuvos valdymą pavesti Jungtinių Tautų komisijai ir vietos lietuviams leisti sudaryti savo valdžią, galimybę krašto žmonėms grįžti į tėvynę, Mažosios Lietuvos atstovams pareikšti savo valią tautų forume. 1947 siekė surengti Mažosios Lietuvos išeivių lietuvininkų registraciją. 1950 III 18 Schwäbisch Gmünde (Vakarų Vokietija) Mažosios Lietuvos Tarybos skyrių pirmininkų suvažiavime priimta rezoliucija apie tai, kad Mažosios Lietuvos Taryba yra Mažosios Lietuvos gyventojų, kovojančių už visos Lietuvos laisvę, valios reiškėja, kad ji iki šiol buvo, tebėra ir nori likti nepartinė, nesrovinė rezistencijos organizacija, pagrindinis jos tikslas – tautiniai lietuvių reikalai. Tų gairių Mažosios Lietuvos Taryba laikėsi visą laiką. 1950 Lübecke vyko I, 1953 – II suvažiavimas, kuriuose aptarta bendra politinė padėtis ir numatyti ateities uždaviniai. II suvažiavimo rezoliucija išreiškė griežčiausią protestą prieš Karaliaučiaus krašto okupavimą, jo gyventojų nužmoginimą ir šio krašto derlingų laukų pavertimą stepėmis. Mažosios Lietuvos Taryba visą laiką artimai bendradarbiavo su VLIK. Iki 1956 jos atstovas buvo VLIK vykdomosios tarybos narys. Mažosios Lietuvos Tarybos narių skaičius nuolat keitėsi. Nuo 1948 prasidėjusi emigracija į Ameriką ir Australiją turėjo įtakos ir Mažosios Lietuvos Tarybos narių sudėčiai. Vietoj išvykusių Tarybos narių M. Anyso, Jurgio Brožaičio, V. Didžio, Anso Dėckio, A. Kybranco, Kristupo Kikučio, M. Kūjaus, Martyno Lacyčio, Martyno Nagio, Emilio Nauburo, kunigo Jono Paupero, Viliaus Pitkunigio, A. Paulaičio, Martyno Purvino, A. Puskepalaičio 1952 kunigo A. Trakio Mžažosios Lietuvos Tarybos siūlymu priimti nauji nariai: V. Ašmutaitis, V. K. Banaitis, Martynas Brakas, Martynas Gelžinis, E. Grečas, Jonas Jonušaitis, Kr. Junkeris, Antanas Kalvaitis, A. Klaudaitis, kunigas M. Klumbys, J. Liutkus, M. Naujoks, Anusis Pėteraitis, P. Petrikas, J. Pareigis, V. Sabalius, F. Šereikis, M. Trylius, A. Žygaudas.

Dar skaitykite: Mažosios Lietuvos Tarybos prezidiumas, Mažosios Lietuvos Tarybos spaudos komisija, Mažosios Lietuvos Tarybos suvažiavimai, Mažosios Lietuvos Tarybos prezidiumo pirmininko ryšiai, Fuldos aktai.

Vilius Pėteraitis

MLFA

Iliustracija: Mažosios Lietuvos Tarybos suvažiavimas, 1961 / Iš Anso Lymanto archyvo