Mažosios Lietuvos Tarybos prezidiumas

Mažõsios Lietuvõs Tarýbos prezidiùmas, 1946 XI 6 Fuldoje (Vokietija) įkurtos Mažosios Lietuvos Tarybos (MLT) vykdomasis organas. Mažosios Lietuvos tarybos prezidiumas faktiškai atsirado anksčiau net už pačią MLT. 1946 V 24–25 susirinko grupė į Vokietiją pasitraukusių lietuvininkų veikėjų ir, pasitarę su Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) nariais bei išanalizavę Didžiosios ir Mažosios Lietuvos padėtį, nutarė išrinkti Mažosios Lietuvos lietuvių tarybą. Jos tikslai: kovoti už visų lietuvių gyvenamų žemių susijungimą į vieną valstybę, atmesti SSRS pretenzijas į lietuvių teritorijas; remti VLIK veiklą; skatinti mažlietuvius jungtis į organizacijas, vadovauti organizacijai, įgyvendinti pagrindinius jos tikslus bei spręsti einamuosius lietuvių telkimo išeivijoje uždavinius, skatinti juos išlaikyti lietuvybę, dalyvauti kultūriniame gyvenime. Vienas pirmųjų uždavinių buvo skubiai parengti deklaraciją, išplatinti ją tarp mažlietuvių, pasiųsti VLIKʼui ir pasaulio politiniams centrams bei paviešinti spaudoje. Mažosios Lietuvos deklaracija, skelbianti jos tvirtą valią atsiskirti nuo Vokietijos ir susijungti su tautos kamienu vienoje Lietuvos valstybėje, paskelbta 1946 XI 6 Fuldoje. Ši diena laikoma MLT įkūrimo data. Kitas reikšmingas Mažosios Lietuvos tarybos prezidiumo dokumentas – 1947 I 15 Fuldoje pareikštas Mažosios Lietuvos lietuvių protestas prieš šalies autochtonų – lietuvių naikinimą ir rusiškąjį kolonizavimą. Šie 2 dokumentai žinomi kaip Fuldos aktai. Be rezoliucijų, deklaracijų, protestų skelbimo, Mažosios Lietuvos tarybos prezidiumas dirbo nuolatinį darbą – bendradarbiavo su VLIK, rengė suvažiavimus, lankė lietuvininkus, gyvenančius Vokietijoje ir JAV, leido periodinius (Keleivis, Krivūlė) ir kitus leidinius, rinko knygas, susijusiassu Mažąja Lietuva ir kita. Glaudus prezidiumo bendradarbiavimas su VLIK atsispindi 1951 V 19 prezidiumo nutarime. Jame pažymėta, kad, siekiant suaktyvinti šių organizacijų bendradarbiavimą ir kad jis vyktų nuolat, būtina deleguoti Mažosios Lietuvos tarybos prezidiumo atstovą į VLIK vykdomąją tarybą. Kandidatu pasiūlytas prezidiumo narys Martynas Brakas. Mažosios Lietuvos Tarybos prezidiumo pirmininkas nuo MLT įsikūrimo iki 1969 buvo Erdmonas Simonaitis, pagrindinis tarybos idėjų, iniciatyvų, veiklos krypčių autorius. Vadovavo Mažosios Lietuvos tarybai ir koordinavo ją; rengė suvažiavimų, posėdžių medžiagas, skaitė pranešimus; palaikė ryšius su kitomis lietuvininkų organizacijomis išeivijoje, per įvairias žiniasklaidos priemones informuodavo pasaulio visuomenę apie Mažosios Lietuvos tarybos prezidiumo veiklą, atstovaudavo Mažosios Lietuvos interesams Vokietijos valdžios institucijose. Vicepirmininkas 1952 IX–1953 XI 27 Martynas Brakas atliko didelį darbą: sistemino prezidiumo veiklą, nustatė ateities gaires, rengė teisinius dokumentus, atstovavo Mažosios Lietuvos tarybos prezidiumui tarptautinėse konferencijose (Strassburge, Londone). Buvo kviečiamas įvairių institucijų pareikšti savo nuomonę aktualiais Rytų Europos klausimais. Daug prisidėjo prie laikraščio Keleivis leidybos. Buvo MLT atstovas VLIK vykdomojoje taryboje. M. Brakui išvykus į JAV, jo pareigas perėmė Martynas Gelžinis. Mažosios Lietuvos tarybos prezidiumo nariui Viliui Endrikaičiui teko eiti sekretoriaus, vicepirmininko pareigas, po E. Simonaičio mirties (1969) jis buvo ir Prezidiumo pirmininkas. Mažosios Lietuvos tarybos prezidiumo nariai dar buvo Valteris Banaitis, E. Zubaitis, Endrius Žilius.

MLFA

Iliustracija: Mažosios Lietuvos Tarybos Prezidiumas. Iš kairės sėdi: J. Zubaitis, E. Simonaitis, A. Puskepalaitis; stovi: A. Lymantas, V. Endrikaitis, V. Pitkunigis, 1950 / Iš Anso Lymanto archyvo