Martynas Emilis Nauburas

Náuburas Martynas Emilis 1898 II 5Laugaliuose (Pagėgių aps.) 1973 VIII 17Čikagoje, pedagogas, kultūros veikėjas. Apie 1913 įstojo į Klaipėdos preperandumą, po to mokėsi Klaipėdos mokytojų seminarijoje. Dėl Pirmojo pasaulinio karo seminariją baigė tik 1921. Mokytojavo Šilokarčemos apskrities dviklasėje Traksėdžių mokykloje, po to Smalininkuose. 1927–1934 dirbo Klaipėdos mokytojų seminarijoje, papildomai studijavo Karaliaučiaus ir Berlyno universitetuose. 1930 išlaikė specialius egzaminus mokytojo cenzui įgyti. Nuo 1933 dėstė Klaipėdos spartesniojoje mokykloje, nuo 1935 – Klaipėdos krašto pedagoginiame institute (skaitė istorijos, geografijos, lietuvių kalbos kursus). Domėjosi archeologija, pamario krašto praeitimi: su mokiniais kasinėjo Laistų piliakalnį, Rimkų, Šernų piliakalnį, periodinėje ir mokslinėje spaudoje paskelbė nemaža straipsnių šia tematika. Jo sukaupti ir aprašyti eksponatai papildė Klaipėdos „Aukuro“ draugijos muziejų, kuriam vadovavo pakaitomis su Adomu Braku. 1932 Klaipėdos krašto liaudies mokykloms parengė ir 1934 išleido dėstomųjų dalykų programas su plačiais metodiniais paaiškinimais. Mokytojai jomis vadovavosi iki Klaipėdos krašto atplėšimo nuo Lietuvos. Lietuvių ir vokiečių kalbomis išleido Pilietybės mokslo vadovėlį (1932), reikšmingą mokomąją knygą Kas piliečiui žinotina (1936). Joje išdėstytos esminės krašto gyventojų teisės ir pareigos, turto įgijimo ir paveldėjimo klausimai, apibūdinti administraciniai teritoriniai vienetai (kaimas, valsčius, apskritis, Klaipėdos kraštas, Lietuvos Respublika), moksleiviai raginti rašyti šeimų kronikas. Veikalas ugdė lojalumą valdžiai, jos institucijoms, Klaipėdos kraštas traktuotas kaip integralinė Lietuvos dalis. 1939 III 23 Nauburas paliko Klaipėdą, 1940–1944 vadovavo į Palangą pasitraukusiai Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijai. 1944 pabaigoje pasitraukė į Vakarus. Pabėgėlių stovykloje Augsburge organizavo lietuvių gimnaziją, buvo jos vicedirektorius (1945–1949). 1949 išvyko į JAV, apsistojo Čikagoje. Dalyvavo išeivijos politinėje ir kultūrinėje veikloje: 1950–1952 buvo Čikagos Mažosios Lietuvos bičiulių draugijos vicepirmininkas, 1951–1953 – Čikagos Mažosios Lietuvos lietuvių draugijos, nuo 1953 – Lietuvių Evangelikų Liuteronų Tėviškės parapijos pirmininkas, 1953 išrinktas į Mažosios Lietuvos Rezistencinio Sąjūdžio valdybą, mėnraščio Hausfrau [Namų šeimininkė] redaktorius. Daug rašė Mažosios Lietuvos istorijos ir etnografijos klausimais Lietuvių enciklopedijai (per 400 straipsnių apie Mažosios Lietuvos gyvenvietes ir gamtą), lietuvių laikraščiams Margutis, „Keleivis“, „Lietuvos pajūris“ ir kitiems. Nuo 1956 susirašinėjo su Jonu Užpurviu, vargstančiu Sibiro tremtyje, siuntė jam siuntinius. Žuvo autokatastrofoje.

L: Seminaristai daro archeologinius kasinėjimus // Lietuvos keleivis. 1935, spalio 6 d; Klaipėdos mokytojų seminarijos I kl. mokinių archeologinė išvyka į Žardę // Lietuvos keleivis. 1953, rugsėjo 6 d.

Albertas Juška

Vilius Pėteraitis

MLFA

Iliustracija: Martynas Emilis Nauburas (trečias) su draugais, 1954 / Iš Viliaus Pėteraičio rinkinio