Mažosios Lietuvos Rezistencinis Sajūdis

Mažõsios Lietuvõs Rezisteñcinis Sájūdis (MLRS), Mažosios Lietuvos išeivių visuomeninė politinė organizacija Šiaurės Amerikoje. Įsteigta 1953 Montréalyje (Kanada), sustiprinta 1954 VI 5–6 Mažosios Lietuvos lietuvių suvažiavime Toronte. Mažosios Lietuvos Rezistencinis Sąjūdis yra savarankiška, nuo lietuvių išeivijos kitų politinių partijų ar grupių nepriklausanti organizacija. Jos tikslai: rūpintis Mažosios Lietuvos reikalais, burti Mažosios Lietuvos lietuvius JAV ir Kanadoje, jiems atstovauti. Glaudžiai bendradarbiavo su Mažosios Lietuvos Taryba, kuri veikė Europoje (centras – Vokietija, iki pirmininko Erdmono Simonaičio mirties), Lietuvos laisvinimo organizacijomis. Dalis Mažosios Lietuvos Rezistencinio Sąjūdžio narių kartu priklausė ir Mažosios Lietuvos Tarybai. VLIKʼui esant Vokietijoje Mažosios Lietuvos Taryba jame atstovavo Mažajai Lietuvai ir buvo viena jį sudarančių grupių. Iki steigiamojo suvažiavimo Mažosios Lietuvos rezistencijai VLIKʼe atstovavo Martynas Brakas (1951–1952), Martynas Gelžinis (iki 1956). VLIK 1953 V 4–5 posėdyje priėmė rezoliuciją: Aktyvinant Lietuvos laisvinimo darbus į VLIKʼą priimti Mažosios Lietuvos rezistencijos atstovą. 1953 laikinąją rezistencijos vadovybę sudarė Ansas Lymantas, Vilius Pėteraitis, Emilis Nauburas. Ji 1953 gegužę skyrė savo atstovais į VLIK E. Simonaitį ir M. Gelžinį. 1955 VLIKʼui persikėlus į JAV, Mažosios Lietuvos Rezistencinis Sąjūdis (kaip Mažosios Lietuvos Tarybos veiklos tęsėjas) jame atstovavo Mažajai Lietuvai. Mažosios Lietuvos Rezistencinio Sąjūdžio pagrindinis organas yra 30 narių centro komitetas, kuris renka 7 narių prezidiumą (pirmąjį prezidiumą išrinko Toronto 1954 suvažiavimas), sudaromą iš JAV rytinėse valstijose gyvenančių Mažosios Lietuvos lietuvininkų. Prezidiumas buvo įpareigotas rinkti medžiagą Mažosios Lietuvos išlaisvinimo bylai, leisti Mažosios Lietuvos metraštį anglų kalba. Suvažiavimai vyko Toronte, Čikagoje (1956, 1966, 1981 IX 12–13, 1983 VI 4–5). Nuo 1954 pirmininkas M. Brakas, 1983 Kristupas Kikutis, 1986 Vincas Žiobrys, 1990–2003 Algis A. Regis. Mažosios Lietuvos Rezistencinio Sąjūdžio veiklos komitetas – A. A. Regis, Ramūnas A. Buntinas, Ieva Jankutė, Vilius Algirdas Trumpjonas, Martynas Buntinas, A. P. Bagdonas. Pagrindiniai veikimo būdai – priimtos deklaracijos, pareiškimai, laiškai įteikiami arba siunčiami Šiaurės Amerikos ir Europos vyriausybėms, skelbiami spaudoje, organizuojamos paskaitos, konferencijos. 1983 suvažiavimo (dalyvavo Mažosios Lietuvos lietuviai iš Amerikos, Europos, Australijos ir kitur) rezoliucijoje pabrėžta Mažosios Lietuvos sovietų okupacija, žmonių žudymai, trėmimai, skelbtas pasiryžimas nenuilstamai kovoti ir skelbti pasauliui, kad tai yra mūsų tautos žemė ir kad ji turi grįžti į bendrą naujai prisikeliančią Nepriklausomą Lietuvos valstybę. 1988 Mažosios Lietuvos Rezistencinio Sąjūdžio išsiųsti laiškai: popiežiaus Jono Pauliaus II prašyta peržiūrėti Mažosios Lietuvos bažnytinę priklausomybę, priskirti ją Lietuvos bažnytinei provincijai; SSKP generaliniam sekretoriui M. Gorbačiovui (lietuvių, rusų kalbomis) priminta, kad Mažoji Lietuva nuo senųjų laikų iš esmės yra lietuviška žemė ir, kaip tokia, priklauso lietuviams. Kartu pateikta glausta medžiaga apie gyventojų etninę kilmę bei profesoriaus P. I. Kušnerio (Knyševo) knyga Etničeskije teritorii i etničeskije granicy [Etniniai plotai ir etninės ribos, 1951]. 1990 Mažosios Lietuvos Rezistencinio Sąjūdžio suvažiavimas kreipėsi į Liatuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį, sveikino ryžtingas pastangas atkurti Lietuvos valstbės nepriklausomybę. Priminta: kai tauta keliasi nepriklausomam gyvenimui, Mažosios Lietuvos rezistencinis suvažiavimas prašo Lietuvos vyriausybę nepalikti mūsų brangios tėviškės mirtinoje tyloje laisvės rūpesčiuose ir darbuose. Šis priminimas pakartotas Mažosios Lietuvos Rezistencinio Sąjūdžio tarybos ir Čikagos Mažosios Lietuvos lietuvių draugijos 1991 kreipimesi į V. Landsbergį ir LR Vyriausybės narius. 1992 Mažosios Lietuvos Rezistencinio Sąjūdžio, Mažosios Lietuvos fondo, Čikagos Mažosios Lietuvos lietuvių draugijos, Deutsch-Litauische Literarische Gesellschaft atstovai (po 4-ojo Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ susiėjimo Klaipėdoje ir Nidoje) viešėjo Vilniuje ir parašė deklaraciją Lietuvos ir Latvijos vyriausybėms Dėl Mažosios arba Prūsų Lietuvos (kartu su Mažosios Lietuvos reikalų tarybos, Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“, Vydūno draugijos ir kitais atstovais). Deklaracijoje pareikšta viltis, kad Mažoji Lietuva turės taikingai prisikelti ir bus atnaujintas baltiškosios patrimonijos tęstinumas, o Mažosios Lietuvos klausimas turės būti keliamas Jungtinėse Tautose ir kitur. 1991 lankydamasis Vilniuje Mažosios Lietuvos Rezistencinio Sąjūdžio pirmininkas A. A. Regis apie Mažosios Lietuvos problemas kalbėjo Lietuvos parlamento sesijoje, per Lietuvos radiją apie Mažąją Lietuvą. 1992 susitiko su LR Aukščiausiosios Tarybos pirmininku V. Landsbergiu, pabrėžė Mažosios Lietuvos klausimo svarbą vykstant naujiems politiniams pokyčiams Europoje ir Lietuvoje. 1994 LR Prezidentui A. Brazauskui įteikė raštą, primenantį, kad jau atėjo laikas Karaliaučiaus srities klausimui spręsti. Likvidavus Prūsijos valstybę, Mažoji Lietuva teisėtai priklauso jos seniesiems paveldėtojams. Per šimtmečius išlaikę tautinį tapatumą, to krašto žmonės (net ir išblaškyti pasaulyje) niekada neatsisakė savo tėviškės. Okupantė Rusija neturi teisinio pagrindo atkeltus iš Rytų atėjūnus apgyvendinti išžudytų ar ištremtų lietuvininkų sodybose. Jiems ta žemė svetima. Mažosios Lietuvos Rezistencinis Sąjūdis kreipiasi į Lietuvos vadovybę (Prezidentą, Seimą ir Vyriausybę) ir prašo imtis neatidėliotinų priemonių, kad Karaliaučiaus sritis būtų atkurta kaip neatskiriama Lietuvos Respublikos žemė. Prašymas pakartotas ir Lietuvos Prezidentui Valdui Adamkui, specialiu raštu pasveikinusiam Mažosios Lietuvos Rezistencino Sąjūdžio tarptautinį suvažiavimą. Mažosios Lietuvos Rezistencinis Sąjūdis paminėjo Tilžės akto 85-metį, 2003 III 21 laiške Lietuvos Prezidentui R. Paksui priminė klaikų Mažosios Lietuvos likimą.

Algis A. Regis

Vytautas Gocentas

MLFA

LE

Iliustracija: Mažosios Lietuvos Rezistencinio Sąjūdžio ženklas / lš MLEA

Iliustracija: Mažosios Lietuvos Rezistencinio Sąjūdžio suvažiavimas Toronte. Iš kairės sėdi: M. Anysas, M. Purvinas, M. Brakas, E. Simonaitis, V. Pitkunigis, E. Jankutė, stovi: A. Lymantas, J. Stiklorius, J. Vilgalis, V. Žiogas, J. Pėteraitis, V. Žiobrys, 1954 / Iš Viliaus Pėteraičio archyvo

Iliustracija: Mažosios Lietuvos Rezistencinio Sąjūdžio suvažiavimo, per kurį įsteigtas Mažosios Lietuvos fondas, prezidiumas: A. Lymantas, V. Pėteraitis, K. Kikutis, kunigas A. Trakis, V. Žiobrys, 1985 / Iš Anso Lymanto archyvo