Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija

Klapėdos Výtauto Ddžiojo gimnãzija. 1922 I 30 Viliaus Gaigalaičio suburta Santaros narių grupė Jokūbas Stiklorius, Adomas Brakas, Vilius ir Endrius Bajorai, Martynas Lacytis, Martynas Krukis įkūrė Lietuviškai mokyklai laikyti draugiją. Toji kreipėsi į Klaipėdos krašto Direktoriją ir prašė įsteigti lietuvių gimnaziją. Atidaryti leista tik žemiausią klasę – sekstą. 1922 balandį (per vargus įsikūrusi Mokytojų seminarijos patalpose) pradėjo veikti. Priimti 28 mokiniai (iš jų 4 mergaitės), dirbo 4 mokytojai, vedėjas V. Gaigalaitis. 1923 jau veikė dvi klasės su 54 mokiniais, direktoriumi paskirtas M. Krukis, o mokyklai suteiktas valstybinės gimnazijos statusas. 1925–1929 vadovavo žinomas pedagogas Pranas Mašiotas. Pirmoji dešimties abiturientų laida išleista 1928. Nuo 1929 direktorius – Kazys Trukanas. Direktorijos 1930 I 16 nutarimu mokykla pavadinta Vytauto Didžiojo gimnazija. 1934 pastatytas modernus triaukštis, su sporto ir aktų salėmis (pastarojoje 622 sėdimos ir 175 vietos balkone), dirbtuvėmis, valgykla, virtuve, dušais, talpiais pusrūsiais pastatas (architektas H. Reismannas). Mokomajame korpuse buvo 20 klasių, kabinetai, laboratorijos. Vasarą mansardoje įrengtuose kambariuose buvo galima apnakvydinti iki 150 pajūrin atvykusių turistų. Virš pagrindinio įėjimo kabėjo Vinco Kudirkos Tautiškos giesmės žodžiai: Ir šviesa, ir tiesa mūs žingsnius telydi bei Gediminaičių ženklas. Gimnazija dirbo pagal reformuotų vokiškų gimnazijų programą, suderintą su Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos reikalavimais. Į I klasę priimti baigusieji pradžios mokyklas ir išlaikiusieji visų svarbiausių dalykų egzaminus. Mokslas truko 9 metus, dėstytos lietuvių, vokiečių, anglų, lotynų kalbos; pageidaujantieji galėjo pramokti dar ir graikų kalbos. Kiek mažesnės apimties buvo gamtos-matematikos dalykų ciklas. Baigdami gimnaziją moksleiviai originalo kalba skaitė J. W. Goethes, W. F. Schillerio, W. Shakespeare'o veikalus, nagrinėjo Romos oratorių kalbas, buvo susipažinę su logikos, psichologijos, filosofijos pagrindais. Pasirinkusieji komercinę mokymo kryptį vietoj lotynų kalbos mokėsi buhalterijos, prekių mokslo, stenografijos, kitų šio profilio dalykų. Brandos atestatas išduotas išlaikius du egzaminus (pasirinktinai), parašius ir apgynus rašinį-referatą. Moksleivių sparčiai gausėjo: 1924 buvo 67, 1925 – 165, 1926 – 167, 1927 – 176, 1928 – 183, 1929 – 186, 1930 – 215, 1931 – 273, 1932 – 321, 1933 – 339, 1934 – 349, 1935 – 410, 1936 – 434, 1937 – 491, 1938 – 578. Dauguma jų – Klaipėdos miesto bei artimiausių kaimų vaikai; lietuvininkų – apie 1/3. Berniukų buvo visada daugiau nei mergaičių (pvz., 1936 I 1 atitinkamai 216 ir 193). Dirbo per 20 mokytojų (1936 – 26, iš jų 2 moterys; 17 buvo baigę aukštąsias mokyklas, 7 žemesnio išsilavinimo). Tarp pedagogų – Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjai Mikas Šlaža ir Martynas Gelžinis, poetas Salys Šemerys, dailininkas Adomas Brakas, rašytojas Antanas Venclova. Vytauto Didžiojo gimnazijoje mokėsi Mažosios Lietuvos tyrėjas Vilius Pėteraitis, kompozitorius Eduardas Balsys, gydytojas Vilius Ašmys, smuikininkė profesorė Kornelija Kalinauskaitė, rašytoja Liūnė Janušytė, muzikologas Algis Kalinauskas. 1939 III 23 Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos patalpas užėmus naciams, išsikelta į Palangą. Nuo 1939 rudens jai vadovavo Emilis Nauburas. Po Antrojo pasaulinio karo gimnazijos patalpose įkurdinta Klaipėdos I gimnazija, direktoriumi dirbo sugrįžęs K. Trukanas (1948 ištremtas į Sibirą). 1955 II 17 mokyklai suteiktas Kristijono Donelaičio vidurinės mokyklos vardas. Gimnazijos statusas grąžintas 1995 IX 1, o Vytauto Didžiojo vardas – 1996 IV 18.

L: Dodienė O. Klaipėdos Kristijono Donelaičio vidurinė mokykla. K., 1972.

Albertas Juška

Iliustracija: Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientai ir mokytojai, 1933 / Iš Rožės Pretkelytės-Gegienės albumo

Iliustracija: Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos pastatas, 1978

Iliustracija: Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos 4 klasių baigimo pažymėjimas, išduotas Martynui Glažei, 1937