Salys Šemerys

Šemerỹs Salys, tikr. Saliamonas Šmeráuskas 1898 V 21Vilkaviškyje 1981 V 14Klaipėdoje, poetas. 1918 Voroneže baigė gimnaziją. 1921 tvarkė dienraščio Lietuva savaitinį priedą Sekmoji diena. Buvo vienas iš Keturių vėjų literatūrinio sąjūdžio dalyvių. 1927 mokytojavo Klaipėdoje. 1929 baigė Lietuvos universiteto Kaune Humanitarinį fakultetą. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą, persikėlė į Vilkaviškį, vėliau į Kybartus. 1944 su šeima ištremtas į Vokietiją. 1945 rudenį visam laikui grįžo į Klaipėdą. Kurį laiką dirbo suaugusiųjų gimnazijos direktoriumi (1998 ši mokykla pavadinta Šemerio vardu), po to dėstė Jūreivystės I, 1952–1957 – Amatų mokyklose. Nuo 1934 buvo aistringas buriuotojas, vienas šios sporto šakos pradininkų Lietuvoje. Su dvistiebe jachta Tegu 1935 pirmą kartą išplaukė į Baltijos jūrą, vėliau daug plaukiojo po Kuršių marias, nusigavo iki Visbio, Stokholmo, Helsinkio, kitų Baltijos jūros uostų, dalyvavo tarptautinėse regatose. 1946 dalyvavo atkuriant Lietuvos jachtklubą, mokė jaunuosius buriuotojus, buvo miesto kvalifikacinės komisijos narys, teisėjavo vietinėse ir respublikinėse buriavimo varžybose. Parašė eileraščių (rinkiniai Granata krūtinėj 1924, Liepsnosvaidis širdims deginti 1926), studiją Vydūno gyvenimas (išspausdinta almanache Aukuras, 1937), atsiminimų, rinko ir užrašinėjo Klaipėdos krašto padavimus, iš vokiečių kalbos išvertė Mažosios Lietuvos sakas ir legendas, vertė į rusų ir esperanto kalbas savo kūrybą. Po mirties išleista kūrybos raidą atspindinti knyga Pojūčių pėdsakai (1994), atsiminimų knyga Žmonės mano gyvenime (1997).

Juozas Šikšnelis

Iliustracija: Salys Šemerys-Šmerauskas

Iliustracija: Salio Šemerio-Šmerausko knygos „Granata krūtinėj“, viršelis, 1969

Iliustracija: Salys Šemerys-Šmerauskas su žmona Leonora Klaipėdoje, 1975

Iliustracija: Erdmė Šmerauskaitė-Kniežienė su vyru Juozu prie tėvo kapo Karklės kapinėse, 2000