Mažosios Lietuvos
enciklopedija

Klaipėdos spartesnioji mokykla

parengiamoji švietimo įstaiga.

Klapėdos spartesnióji mokyklà, parengiamoji švietimo įstaiga. Įsteigta 1925. Ji ne tik pakeitė Klaipėdos preperandumą. Norintieji po 2 mokymosi metų galėjo tęsti mokslą gimnazijoje. Priimti stojamuosius egzaminus išlaikę 27 jaunuoliai ir 3 merginos nuo 13 iki 30 metų. Įsikurta Klaipėdos mokytojų seminarijos patalpose. Direktorius Frydrichas Auksutaitis. Mokytojas Vilius Bajoras, Henrikas Kairys, Martynas Mertinaitis. Pirmoji grupė Klaipėdos spartesniosios mokyklos auklėtinių, lietuvininkų, po to tęsusių mokslą mokytojų seminarijoje (pastarąją baigė 1931), sudarė Klaipėdos krašto lietuviškos pakraipos pedagogų branduolį. Provokiška Direktorija, vengdama lietuvių inteligentų pagausėjimo, nuo 1933 pavasario nebeleido priimti naujų mokinių. Tada Klaipėdos krašto mokytojų draugija įsteigė privačią Spartesniąją mokyklą, kuri pradėjo darbą 1933 VIII 7, buvo priimta 26 mokiniai. Direktorius J. Kalniškis, dėstė Martynas Nauburas, Mikas Kūjus, Jurgis Stragys, Georgas Storosta ir kiti. Per 2 metus auklėtinius parengė mokytis gimnazijos V klasėje, o tęsusieji joje mokslą dar 4 metus galėjo įgyti ir brandos atestatus. Mokslas buvo nemokamas, geriau besimokantys ir visi laukininkų vaikai gavo stipendijas. Intensyviai mokytasi lietuvių, vokiečių, anglų, lotynų kalbų, matematikos, gamtos mokslų. 1934 buvo 40, 1936 apie 100 mokinių. 1939 pradžioje veikė 4 pagrindinės ir 1 parengiamoji klasės, jas lankė per 130 Klaipėdos krašto vaikų. Užgrobę kraštą, naciai Klaipėdos spartesniąją mokyklą 1939 uždarė.

Albertas Juška

Iliustracija: Klaipėdos krašto mokytojų draugijos Klaipėdos spartesniosios mokyklos klasė su mokytoja K. Vasiliauskaite, 1938 / Iš Viliaus Bendiko albumo