Mažosios Lietuvos tautinė taryba

Mažõsios Lietuvõs tautnė tarýba, Prsų Lietuvõs tautnė tarýba, Mažosios Lietuvos lietuvių politinė organizacija, jų tautinių interesų reiškėja ir vykdytoja, veikusi 1918 XI 16–1924. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, Mažosios Lietuvos lietuvininkai, remdamiesi JAV prezidento paskelbtais tautų apsisprendimo teisės principais, ėmė reikalauti Mažosios Lietuvos atskyrimo nuo Vokietijos ir prijungimo prie nepriklausomos Lietuvos valstybės. Jie ragino tautiečius šio tikslo siekti taikiomis priemonėmis. 1918 XI 16 Tilžėje sušauktas lietuvių susirinkimas įsteigė Prūsų Lietuvos Tautos Tarybą, kuri netrukus pavadinta Mažosios Lietuvos tautine taryba. Pirmininku išrinktas Vilius Gaigalaitis, veiklą tvarkė tarybos nariai: Viktoras Gailius, Erdmonas Simonaitis, Jonas Vanagaitis ir kiti, iš viso 53 nariai. Mažosios Lietuvos tautinės tarybos veiklai remti ir vietiniams reikalams tvarkyti steigtos apskričių tarybos (pirmoji įsteigta Tilžėje). 1918 XI 30 Mažosios Lietuvos tautinė taryba paskelbė Mažosios Lietuvos tautinės tarybos aktą, kitaip vadinamą Tilžės aktu, kuriuo viešai reikalauta Mažosios Lietuvos priglaudimo prie Didžiosios Lietuvos. Aktą pasirašė 24 asmenys. 1919 IV 8 Versalio taikos konferencijos pirmininkui Mažosios Lietuvos tautinė taryba įteikė reikalavimą Rytprūsių lietuviškąsias sritis – iki Labguvos, Įsruties, Gumbinės, Darkiemio ir Geldapės – priskirti prie Didžiosios Lietuvos. Mažosios Lietuvos tautinės tarybos nariai 1920 II 21–1922 XI dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos keletą kartų tarėsi su Antantės valstybių diplomatais, kreipėsi į Ambasadorių konferenciją. 1920 II 21 priėmė rezoliuciją, reikalaujančią: 1) panaikinti senąją muitų sieną ir atkelti ją prie Nemuno linijos, pavedus tą naują sieną kontroliuoti Lietuvos muitinėms ir saugoti josios kariuomenei; 2) geležinkelius, paštą, telegrafą ir telefonus perduoti bendrajai Lietuvos susisiekimo administracijai; 3) leisti Lietuvai naudotis Klaipėdos uostu ir Nemuno upe. Nutarusi užmegzti glaudesnius santykius su Lietuvos valstybės institucijomis, Mažosios Lietuvos tautinė taryba delegavo savo atstovus į Lietuvos Tarybą. 1920 III 20 ypatingasis Lietuvos valstybės tarybos posėdis kooptavo Vilių Gaigalaitį, Martyną Jankų, Kristupą Lekšą, Jurgį Strėkį į Lietuvos Valstybės tarybą. 1922 XII 18 iš Mažosios Lietuvos tautinės tarybos narių sudarytas Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas. Versalio taikos konferencijos nutarimu nuo Vokietijos atskyrus tik Mažosios Lietuvos šiaurines sritis iki Nemuno (Klaipėdos kraštą), Mažosios Lietuvos tautinė taryba iš Tilžės persikėlė į Klaipėdą, kur stengėsi įsitraukti į prancūzų okupuoto krašto administravimą ir nuo Vokietijos atskirtąjį kraštą prijungti prie Lietuvos valstybės. Jos atstovai kurį laiką buvo prancūzų administracijos sukurtos Klaipėdos krašto direktorijos nariai, bet (paaiškėjus, kad direktorija yra Freistaato šalininkų įrankis) iš jos išėjo ir perėjo į opoziciją. 1923 Klaipėdos kraštui prisijungus prie Lietuvos ir Klaipėdos krašto prisijungimą legitimavus 1924 V 8 tarptautine konvencija, Mažosios Lietuvos tautinė taryba atliko savo užduotį ir nutraukė veiklą. Po Antrojo pasaulinio karo Mažosios Lietuvos didžiajai daliai patekus į SSRS valdas, Mažosios Lietuvos tautinės tarybos tradicijas tęsė Mažosios Lietuvos išeivių Vakarų Vokietijoje įkurta Mažosios Lietuvos Taryba.

L: Valsonokas R. Klaipėdos problema. V., 1989; LE.

Iliustracija: Mažosios Lietuvos tautinė taryba. Žymiausi jos vadovai iš kairės pirmoje eilėje: antras – Vilius Gaigalaitis, trečias – Jurgis Strėkys, ketvirtas - Jokūbas Brožaitis, penktas – Kristupas Lekšas, šeštas – Ansas Bruožis, septintas – Jonas Užpurvis. Ketvirtoje eilėje: ketvirtas – Jonas Aušra, 1921 / Iš Domo Kauno knygos „Mažosios Lietuvos veidai ir vaizdai“, 2000

Iliustracija: Mažosios Lietuvos tautinės tarybos aktas, pasirašytas1918 m. lapkričio 30 d.