Kristupas Lekšas

Lẽkšas Kristupas 1872 VIII 31Striluose (Tilžės aps.) 1941 III 30Klaipėdoje (palaidotas Laugalių kapinėse), Mažosios Lietuvos visuomenės ir politikos veikėjas, poetas, giesmių kūrėjas, giesmynų sudarytojas, ūkininkas ir verslininkas. Tėvai – stambūs ūkininkai. Baigęs liaudies mokyklą, lankė vakarinius kursus. 1900–1906 plytinės ir lentpjūvės Laugaliuose, Versmininkuose dalininkas. 1914 įsigijo 50 margų ūkį Dėkintuose, Pagėgių apskrityje. 1892 ir 1896 kartu su kitais lietuvininkais Pagėgių ir Šilutės apylinkėse rinko parašus peticijoms Vokietijos kaizeriui dėl lietuvių kalbos grąžinimo į mokyklas ir dėl lietuvių atstovų dalyvavimo Vokietijos reichstage. 1912 išrinktas į Tilžės–Lankos apskrities Lietuvių Rinkimo Draugiją (vadovas M. Kiupelis), buvo jos sekretoriumi. 1914 įsteigė Tarptautišką lietuviškai–vokišką liaudies partiją (tokią dar 1903 nesėkmingai kūrė Augustas Jodaitis iš Osininkų). Tačiau ši partija rėmėjų nesulaukė ir praktiškai neveikė. 1913–1914 buvo K. Donelaičio paminklo statymo komiteto narys. Isteigė Apžvalgos literatūrinį priedą Bitelė. Po Pirmojo pasaulinio karo Prūsų lietuvių susivienijimo (įkurtas 1919), Mažosios Lietuvos Tarybos (MLT; įkurta 1918) narys. 1920 III 20 kartu su MLT 3 atstovais kooptuotas į Lietuvos Valstybės Tarybą. MLT pirmininkas (1921). Mažųjų laukininkų susivienijimo (įkurtas 1922) organizatorius ir vadovas, atstovas. Vėliau lietuvių politinės organizacijos Laukininkų centras narys. 1933–1936 Klaipėdos krašto ūkininkų draugijos valdybos narys, nuo 1937 vicepirmininkas. Po 1923 Klaipėdos krašto sukilimo buvo Klaipėdos krašto I Direktorijos, 1925–1938 Klaipėdos krašto seimelio narys. Seimelyje išsikovojo teisę kalbėti vien lietuviškai. Nuolatinis Pagėgių apskrities seimelio ir Katyčių parapijų bažnytinės tarybos narys. Lekšas dalyvavo Mažosios Lietuvos įvairių kultūros organizacijų darbe. 1923 redagavo laikraštį Laukininkas. Aktyviai veikė „Birutės“ draugijoje ir Šaulių sąjungos Klaipėdos skyriuje, padėjo įsteigti jaunimo draugijas: „Liepą“ Plaškiuose, Ąžuolą Vyžiuose, Varpą Natkiškiuose, „Vainiką“ Katyčiuose ir kitas. Skatino draugijų chorų veiklą. Dalyvavo surinkimų veikloje. Lekšas žymus poezijos kūrėjas. Būdamas 16 metų pradėjo rašyti eilėraščius. Kūrė religines, patriotines, progines, lyrines eiles. 1909 kartu su Endrikiu Endrulaičiu išleido rinkinėlį Naujos giesmjų knygelės. Savo eiles Lekšas paskelbė rinkinyje Rūtų vainikėlis, arba Svodbos eilės (1908; 2 leidimas 1922). Šioje knygoje sudėti eiliuoti sveikinimai, oracijos, eilės sužadėtuvių, vestuvių ir vestuvių jubiliejų, gandro sutiktuvių progomis. Eilėraščius pasirašydavo Vieversėlio slapyvardžiu. Daug savo eilių Lekšas paskelbė periodiniuose leidiniuose: Kaimyne, Naujoje lietuviškoje ceitungoje, Saulėtekoje, Tilžės keleivyje, Lietuvos keleivyje. Lekšas sudarė ir išleido religinių giesmių rinkinį Ziono varpelis (1920); 2-ajame jo leidime (1932) buvo 140 giesmių: 101 giesmė sukurta Lekšo, 39 giesmės verstos iš vokiečių kalbos. Rinkinyje giesmės suskirstytos pagal religines šventes ir apeigas (advento, Kalėdų, konfirmacijos ir kitos). Ziono varpelis iš kitų išsiskyrė palyginti gera kalba, tobulesne poezija. Lekšas su Mikeliu Kundriumi parengė Draugystės giesmių knygeles (1925). Lekšo giesmės buvo įtrauktos į evangelikų liuteronų giesmynus. Senovė, Rambyno kalnas, lietuvių papročiai ir rūpesčiai, skatinimai dorai ir tikybai – pagrindinės Lekšo eilėraščių temos. Lekšo kūryboje ryški Maironio mokyklos įtaka. 3 dideles rankraštines Lekšo eilėraščių knygas Dėkintuose, Lekšo ūkyje, užkasė žmona Anė, per Antrąjį pasaulinį karą iš krašto traukdamasi kartu su sūnumi. Lekšas buvo apdovanotas Lietuvos Respublikos garbės ženklais.

L: Vanagaitis J. Kovos keliais. Klaipėda, 1938, p. 59; Svečias, 1981, nr. 1–2, p. 25–26; Svečias, 1991, nr. 3, p. 30–33; Kaunas D. Mažosios Lietuvos knyga. V., 1996, p. 363–364, 608.

Daiva Kšanienė

Algirdas Antanas Gliožaitis

Algirdas Žemaitaitis

LE

MLFA

Iliustracija: Kristupas Lekšas

Iliustracija: Kristupo Lekšo knygos „Ziono varpelis“ 2-ojo leidimo viršelis, 1932

Iliustracija: Lietuvininkai lankosi Kristupo Lekšo sodyboje Dėkintuose, 1994

Iliustracija: Lietuvininkai tvarko Kristupo Lekšo kapą Laugaliuose, 1994