„Liepa“, 2

„Lepa“, 2, jaunimo draugija, įkurta 1919 Plaškiuose. Pirmąją valdybą sudarė E. Augustaitis (pirmininkas), V. Kilaitis (pavaduotojas), F. Mauryšaitis (iždininkas), E. Plokštytė (raštininkė). 1920 Liepa turėjo 47 narius. Per pirmąjį veiklos pusmetį surengė 6 susirinkimus, 1 šventę. Dažnai svečiavosi Jonas Aušra, skaitydavo paskaitas apie Lietuvos istoriją, aiškindavo krašto politinę padėtį, lietuvių jaunimo užduotis. 1921 Liepos šventėje Rukų „Ąžuolo“ vaidintojai suvaidino Vydūno Agytos auką, o šeimininkai jo – Piktąją gudrybę. Skambėjo dueto (Kūdikio dienos) ir bendrai atliekamos dainos, skaitytos eilės. Kalbėta apie „Santaros“ tikslus, jaunimas paragintas darbuotis tautos gerovei. Baigiantis metams Liepa organizavo chorą, gerai pasirodžiusį rudens šventėje, vaidintojai suvaidino Vydūno Tėviškę. 1922 visuotiniame susirinkime Juozas Tysliava pasakojo apie Lietuvos Respublikos jaunimo organizacijų veiklą, išrinkti delegatai į „Aidos“ šventę Klaipėdoje. Valdyba pranešė, kad iš Santaros gauta knygų bibliotekai įkurti. Rudens šventėje suvaidintas veikalas Vienas iš mūsų turi apsivesti, dainavo Liepos ir Ąžuolo chorai. 1927 veikla apsilpo, kitąmet Liepai ėmė vadovauti J. Svaras, atkurtam chorui vadovavo Povilas Četkauskas. Organizuoti lietuvių kalbos ir rašybos kursai. Suaktyvėjo sportinė veikla: buvo futbolo, tinklinio komandos, mankštintasi pagal sakalų programą. 1934 Liepa įsiliejo į Draugijų „Santarą“ ir pasivadino „Santaros“ Plaškių skyrius „Liepa“. Pirmininkavo E. Sprogytė, surengtas Vinco Kudirkos mirties 30-ųjų metinių minėjimas: skaityta pranešimas, Kudirkos eilės. Liepa dalyvaudavo Joninėse ant Rambyno kalno, Juodkrantėje, valstybinių švenčių minėjimuose, su kitomis draugijomis vykdavo į ekskursijas. Liepos veikla nutraukta 1939.

Vilius Ašmys

Jurgis Reisgys