Jonas Aušra

Aušrà Jonas 1890 VIII 5Minjotuose (Katyčių par., Tilžės aps.) 1960 III 1 Klaipėdoje, muitininkas, Mažosios Lietuvos lietuvių sąjūdžio veikėjas. Muitinės tarnybos pulkininkas (1930). 1912 įsteigė Katyčių lietuvių jaunimo draugiją „Vainikas“ (dauguma narių dainavo Tilžės lietuvių giedotojų draugijos chore, kuriam vadovavo Vydūnas) ir jai vadovavo. Lietuvių jaunimo draugijų sąjungos „Santara“ vienas steigėjų (1912). Dirbo Martyno Jankaus spaustuvėje, platino lietuvišką spaudą. Surinko 355 parašus dėl lietuvių kalbos grąžinimo į mokyklas. Tarnavo Vokietijos kariuomenės lietuvių pulke. Per Pirmąjį pasaulinį karą dalyvavo fronte; sanitarijos feldfebelis (viršila). Po karo Kulėšų sienos perėjimo punkto muitinės vedėjas. Katyčiuose inicijavo Santaros veiklos atnaujinimo komitetą. Nuo 1920 jos valdybos vicepirmininkas, 1926 ir 1928 išrinktas valdybos nariu. Santariečių susirinkimuose sakė patriotines kalbas. Prūsų lietuvių Tautos Tarybos (1921) narys. 1923 Klaipėdos sukilimo dalyvis. Kaip Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto Šilutės apylinkės skyriaus atstovas 1923 I 19 dalyvavo Šilutės seime ir pasirašė Šilutės deklaraciją dėl Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos Respublikos. Perėmus Klaipėdos uosto muitinę, buvo vienas pirmųjų jos darbuotojų. 1936 Santaros talkos Klaipėdos miesto valdybos vicepirmininkas, 1937 Santaros garbės teismo narys. Su kitais inicijavo Klaipėdos suaugusiųjų gimnazijos (kurią vėliau baigė) įsteigimą. Su žmona Mėta Šimkute-Aušriene (1904–1973) dainavo Klaipėdos giedotojų draugijos „Aida“, vadovaujamos Adomo Brako, ir Anso Baltrio choruose, rūpinosi Klaipėdos krašto giedotojų draugijų sąjunga. 1939 nacių kalintas ir ištremtas į Didžiąją Lietuvą. Dirbo Kretingos, Tauragės geležinkelio, Žemaičių Naumiesčio muitinėse. 1940 viduryje SSRS okupavus Lietuvą, repatrijavo į Vokietiją. Dirbo Rostocko, Güstro muitinėse. Kai atsisakė priimti Vokietijos pilietybę, 1942 ištremtas į nacių okupuotą Lietuvą. Dirbo Tauragėje. 1944–1947 karo pabėgėlis. Sugrįžęs į gimtuosius Minjotus buvo sovietų valdžios persekiojamas, kalintas Šilutės kalėjime. 1954–1960 Klaipėdos žemės ūkio technikumo mokomojo ūkio buhalteris. Palaidotas Klaipėdos miesto Joniškės kapinėse. Apdovanotas Gedimino 2-ojo (1930) ir 3-iojo laipsnių ordinais, Klaipėdos išvadavimo Sidabro medaliu, „Trijų liepsnų“ 2-ojo laipsnio žyminiu. Vienas jo sūnų Jurgis Algirdas (1925–1972) – ekonomistas finansininkas, Klaipėdos liaudies operos solistas, pirmojo pokario choro Klaipėdoje įkūrimo vienas iniciatorių, nuolatinis choro seniūnas. Vienas vaikaičių – Valdas Aušra.

Jurgis Reisgys

Vytautas Kaltenis

Iliustracija: Jonas Aušra, 1957

Iliustracija: Jono Aušros šeima, 1940. Viduryje sėdi sūnus Algirdas, šalia tėvo stovi dukra Rūta, šalia motinos sūnus Alvinas. Stovi iš kairės – dukra Ieva, sūnus Jonas ir J. Aušros sesuo Marija Aušraitė / Iš Ievos Aušraitės-Šiaudvytienės albumo