Mažųjų laukininkų susivienijimas

Mažjų laukiniñkų susiviẽnijimas, Klaipėdos krašto lietuvių ūkininkų organizacija, įkurta Šilutėje, veikusi 1922–1934. Iš pradžių laikytasi liberalios krypties. Šia organizacija Lietuvos valdžia siekė atkovoti iš vokiečių dvarininkų įtakos Klaipėdos krašto vidutinius ir mažažemius ūkininkus, kurių krašte buvo 16 000. Mažųjų laukininkų susivienijimas buvo įkūręs skyrius kiekvienoje parapijoje, didesnėse vietovėse rengė susirinkimus. Per juos ragino rinkti į krašto ir apskričių seimelius mažųjų laukininkų atstovus, priminė apie vokiečių dvarininkų ir seimelio vokiečių daugumos daromas skriaudas. Dalyvavo Klaipėdos krašto seimelių rinkimuose (1925, 1927, 1930, 1932); I, II, III ir IV seimeliuose turėjo po vieną atstovą; apskričių savivaldybėse – po 6–17. Mažųjų laukininkų susivienijimas kritikavo krašto Direktorijos numatytą palūkanų ir rentų įkainojimą, padidintus mokesčius, ragino mažinti valdininkų algas ir skirti pašalpas javų sėklai įsigyti. Siūlė kurti kooperatinius bankus, imti mažesnes palūkanas, mažinti eksportuojamų į Vokietiją žemės ūkio produktų ir ūkininkų reikmėms importuojamų prekių bei įrengimų muitus. Mažųjų laukininkų susivienijimas buvo surinkęs per 1000 parašų, kad visa Pagėgių apskritis būtų įtraukta į mažąją (lengvatinę) pasienio susisiekimo zoną. Žymiausias Susivienijimo organizatorius ir vadovas Kristupas Lekšas. Kiti pirmininkai: Plėnis, Karalius. 1923–1924 leido laikraštį „Laukininkas“. Per jį ir kitą lietuvišką spaudą Mažųjų laukininkų susivienijimo centro valdyba atsakydavo į ūkininkų laiškus, klausimus (per metus daugiau nei 700 atsakymų). 1934 Mažųjų laukininkų susivienijimas susijungė su Ūkine autonomijos sąjunga ir sudarė naują partiją Klaipėdos krašto laukininkų centrą.

Vilius Ašmys

TLE