seimeliai

seimẽliai, Klaipėdos krašto valdymo sistemos dalis, renkami įstatymų leidybos savivaldos organai apskrityse (vok. Kreistagsitzung). Nuo 1925 buvo renkami: Klaipėdos, Šilutės ir Pagėgių apskričių seimeliai. Seimelių atstovai turėjo būti renkami kas 3 metus demokratiniu, tiesioginiu, slaptu visuotiniu balsavimu. Į Klaipėdos apskrities seimelį buvo renkama 20, į Šilutės ir Pagėgių apskričių seimelius – po 21 atstovą. Rinkimai į apskričių seimelius vyko: 1925 (į Klaipėdos apskrities seimelį išrinkti 3 lietuviai, į Šilutės ir Pagėgių – po 2 lietuvius), 1927, 1930, 1932 (į Klaipėdos apskrities seimelį išrinkti 5 lietuviai), 1936 (į Klaipėdos apskrities seimelį išrinkti 6, į Šilutės ir Pagėgių apskričių seimelius – po 4 lietuvius), 1938. Seimeliai posėdžiams rinkdavosi kasmet po 2–3 kartus. Seimeliai rinkdavo: apskrities valdybą ir viršininką, apskrities tarybą, apskrities atstovus (deputiertus), valsčių viršaičius ir jų pavaduotojus, taikintojus, pajamų ir trobesių mokesčių nustatymo komisijų narius, teismų priesėdus ir prisaikintuosius, rinkdavusius patikimuosius, upių priežiūros įstaigos narius, apskrities taupomosios kasos ir valdybos narius ir jų pavaduotojus, apskrities ligoninės komisijos narius, savivaldybės ir taupomosios kasos sąskaitų tikrintojus. Seimeliai nustatydavo metinį biudžetą, išklausydavo valsčių viršaičių metines ataskaitas, reikalui esant keisdavo valsčių ribas, spręsdavo svarbiausių objektų pardavimo, akcijų įsigijimo, sveikatos apsaugos (pvz., skiepijimo tvarkos), kitus svarbius klausimus.

Dar skaitykite: Klaipėdos krašto seimelis, Klaipėdos miesto savivaldybė.

L: Kovos keliais. Klaipėda, 1938; Valsonokas R. Klaipėdos problema. V., 1989; Žostautaitė P. Klaipėdos kraštas 1923–1939. V., 1992.

Martin Buddrus

Iliustracija: Seimelio posėdis: pirmininkauja Ottomaras Schreiberis, apie 1932 / Iš Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fondų