Klaipėdos krašto seimelis

Klaipėdos krašto gyventojų renkamas aukščiausias autonominės valdžios organas.

Klapėdos krãšto seimẽlis, Klaipėdos krašto gyventojų renkamas aukščiausias autonominės valdžios – įstatymų leidžiamasis – organas. 1925 X 19 surengti pirmieji rinkimai į krašto seimelį. Išrinkti 29 atstovai (žr. lentelę). 1925–1938 rinkti 6 Klaipėdos krašto seimeliai. Juose vokiečių partijos gaudavo daugiausia balsų ir atstovų. Nors vėlesniuose Klaipėdos krašto seimeliuose jų balsų ir atstovų mažėjo, jos išlaikė balsų daugumą ir sudarė daugumos partijų bloką, kuris lėmė svarbiausių Klaipėdos krašto klausimų sprendimą. Daugumą turinčios partijos Klaipėdos krašto seimeliuose vieningai kliudė Lietuvos vyriausybės politikai, sabotavo ją, trukdė krašto ekonomikai susilieti su Lietuvos ūkiu. Iš 6 seimelių tik 5 normaliai baigė savo kadenciją. Kiti Klaipėdos krašto seimeliai gubernatoriaus buvo paleisti. 4-ąjį seimelį jo atstovai boikotavo, nesirinko į posėdžius. I seimelio pirmininkas buvo J. Krausas (Klaipėdos krašto tautos partija), II, III, IV – K. Dresleris (Klaipėdos krašto žemės ūkio partija), V – A. Baldžius (Vienybės sąrašas klaipėdiečių). Klaipėdos krašto seimelio kompetencijai pagal Klaipėdos krašto statutą priklausė politinė ir ekonominė savivalda, tikybos ir švietimo reikalai, rūpinimasis visuomenės sveikata ir pašalpomis, veterinarine tvarka, socialine apsauga ir darbo santykiais, vietinės reikšmės geležinkeliais ir plentais, vietinės reikšmės viešaisiais darbais, civiline, baudžiamąja, agrarine, miškų ir prekybos legislacija, nusavinimu viešiems reikalams (autonominės galios kompetencijos ribose), būdų nusavinimui atlyginti nustatymu, vietos gyventojų pažymėjimo įgijimu, teismų organizacija ir kompetencija, krašto viešaisiais finansais ir turtais, miško plukdymu ir laivyba krašto upėmis bei kanalais, mažumų apsauga Klaipėdos krašte, krašto oficialių kalbų vartojimu autonominės galios kompetencijos ribose, statuto pakeitimo sumanymais, valstybės Konstitucijos nuostatų įgyvendinimu, Lietuvos tarptautinių sutarčių vykdymu, krašto sričių ir tarptautinės privačios teisės dalykais. Seimelio leidžiamieji įstatymai krašto sričių privačios teisės reikalais turėjo būti pagrįsti pirminiu susitarimu su atitinkamais valstybiniais organais.

Lent. **Rinkimų į Klaipėdos krašto seimelius rezultatai (1925–1938)**
Seimelių Nr. ir jų rinkimų datos	Iš viso rinkėjų balsų	Iš viso išrinkta atstovų	Lietuviškų partijų balsai	Lietuviškų partijų atstovų skaičius	Vokiškų partijų balsai	Vokiškų partijų atstovų skaičius	Kitų sąrašų balsai	Kitų sąrašų atstovų skaičius
I. 1925 X 19	62 517	29	3 761	2	58 480	27	276	0
II. 1927 VIII 30	54 746	29	7 311	4	45 968	25	1 467	0
III. 1930 X 10	49 630	29	8 817	5	38 361	24	2 452	0
IV. 1932 V 4	45 767	29	11 968	5	52 903	24	896	0
V. 1935 IX 29	1 962 061	29	369 457	5	1 592 604	24	–	–
VI. 1938 XII 11	2 095 206	29	268 585	4	1 826 621	25	–	–

L: Valsonokas R. Klaipėdos problema. V., 1989; Žostautaitė P. Klaipėdos kraštas 1923–1939. V., 1992.