Klaipėdos krašto laukininkų centras
Klapėdos krãšto laukiniñkų ceñtras veikė 1934–1939. Vienijo visas krašto lietuvių laukininkų politines bei profesines organizacijas (Mažųjų laukininkų susivienijimą, Gaspadoriškosios autonomijos sąjungą ir kitas). Tikslas – kovoti prieš antivalstybinę veiklą Klaipėdos krašte. Krašto gyventojų daugumą sudarė ūkininkai, žemės ūkio darbininkai, todėl Klaipėdos krašto laukininkų centras buvo svarbus ekonominiame ir politiniame gyvenime. Per seimelių rinkimus jis konkuruodavo su vokiečių partijomis. Klaipėdos krašto laukininkų centras siekė, kad antivalstybinių partijų nariai nedirbtų autonominėse įstaigose, nebūtų jų vadovais (pvz., apskričių viršininkais, valsčių viršaičiais), kad centrinėse administracinėse įstaigose ir lietuvių įmonėse dirbtų daugiau lietuvių, reikalavo, kad visų įstaigų tarnautojai mokėtų valstybinę (lietuvių) kalbą, Klaipėdos krašto laukininkų centro atstovai, išrinkti į krašto ir apskrities seimelius, viešai skelbdavo vokietininkų atmestus lietuvių siūlytus įstatymo projektus, lengvinančius žemdirbių gyvenimą (kad Direktorija sumokėtų priedus už parduodamus bekonus, kad ūkininkams reikalingų prekių ir žemės ūkio gaminių kainos būtų vienodos). 1938 Klaipėdos krašto laukininkų centras turėjo 54 skyrius (1318 narių), vadovavo 12 narių taryba. Pirmininkais buvo Martynas Žvilius, Jurgis Reisgys; vadovybė – Mikelis Ašmys, K. Karalius, Endriu Borchertas, J. Jokubaitis, Kristupas Lekšas. Klaipėdos krašto laukininkų centrą rėmė Lietuvos vyriausybė.
Vilius Ašmys