Jurgis Brūvelaitis

Brvelaitis Jurgis 1900 II 24Dinviečiuose (Klaipėdos aps.) 1995 III 26Kanadoje, Klaipėdos krašto ir Lietuvos šaulių sąjungos veikėjas. Mokėsi Tauragės mokytojų seminarijoje. Būrė savo bendraamžius į jaunimo draugijų kuopas, iš kurių vėliau susikūrė šaulių būriai. Nuo 1921 XI 1 Šaulių sąjungos penktosios partizanų grupės Klaipėdos krašte vadas, Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto narys – reikalų vedėjas. Per Klaipėdos krašto sukilimą (1923 I) Šilutės apskrities komendantas. Po sukilimo jam 1923 buvo pavesta organizuoti Lietuvos šaulių sąjungos 20-ąją rinktinę (veikė Klaipėdos krašte; 1925 turėjo 20 būrių – per 400 narių, įsteigė orkestrą, nariai būrėsi į chorus), jos vadu buvo iki 1934 XII. Brūvelaitis redagavo Šaulių sąjungos laikraščius: 1924–1925 Klaipėdos sargą, 1926–1931 Klaipėdos garsą. IV Seimelio (1932 V–1935 IX) narys. Kilus konfliktui tarp Klaipėdos gubernatūros ir Direktorijos, gubernatorius Jonas Navakas 1934 XII 2 paskyrė Brūvelaitį naujos Direktorijos pirmininku (nariais jis pasikvietė M. Anysą, M. Grigaitį ir E. Butkeraitį). Tuo metu (1934 XII 14–1935 III 26) Kaune vyko Klaipėdos krašto nacių vadų E. Neumanno ir T. Sasso teismo procesas. Seimelio nariai Vokietijos agentų buvo agituojami neparemti Brūvelaičio Direktorijos. Seimelis 1935 IV 16 Direktorijai pareiškė nepasitikėjimą. Protestuodama prieš Brūvelaitį, Direktorija nebesirinko į posėdžius. Brūvelaičio Direktorija laikėsi Klaipėdos krašto konvencijos ir statuto reikalavimų, siekė gauti Seimelio pasitikėjimą; deja, politinė situacija tam nebuvo palanki. Brūvelaitis ypač atsargiai reaguodavo į gubernatoriaus J. Navako politinius pareiškimus, siekė sušvelninti buvusios Martyno Reisgio Direktorijos sprendimus, tarp jų ir dėl mokyklų reformos. Po V Seimelio rinkimų (1935 IX 29) Brūvelaičio Direktorija buvo atstatydinta. Vėliau Brūvelaitis vadovavo stambiai Klaipėdos medžio apdirbimo įmonei Medis. Nuo 1938 vadovavo Klaipėdos krašto Giedotojų sąjungai. 1939 III 22–23 nacių Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą, Brūvelaitis jame pasiliko, prisitaikė prie nacių tvarkos ir nebedalyvavo lietuviškoje veikloje. Gyvendamas Kanadoje, nepalaikė ryšių su lietuviais. Sulaukė 95 metų, mirė St. Maty ligoninėje (Londone, Ontario provincijoje, Kanadoje), paliko sūnus, dukrą ir vaikaičius. Palaidotas Woodland kapinėse.

Algirdas Antanas Gliožaitis

Vilius Pėteraitis